Higienos instituto specialistai atliko tyrimą „Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimas ir jį įtakojančių veiksnių vertinimas“, kurio metu paaiškėjo, jog fizinį smurtą patiria penktadalis, o psichologinį – trečdalis mokinių.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus specialistų 2011 m. atlikto tyrimo tikslas – įvertinti fizinio ir psichologinio smurto prieš 11–18 m. amžiaus vaikus paplitimą bei jam darančius įtaką veiksnius. Tyrime dalyvavo 2167 5-12 klasių mokiniai, besimokantys Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Iš jų 47,8 proc. buvo berniukai.
Nustatyta, kad fizinį smurtą patyrė penktadalis (20,5 proc.), psichologinį – trečdalis (27,2 proc.) 11–18 m. respondentų. Daugiausiai ir fizinis, ir psichologinis smurtas patiriamas iš bendraamžių: atitinkamai 16,4 proc. ir 21,2 proc. Iš tėvų fizinį smurtą nurodė patyrę 6 proc., o psichologinį 7,8 proc., iš mokytojų – fizinį 2,9 proc., o psichologinį – 5,9 proc. respondentų.
Dažniau fizinį smurtą patiria 11–13 metų (26,2 proc.), o psichologinį – 11–13 metų (27,5 proc.) ir 14–16 metų (29,9 proc.) paaugliai.
Atlikto tyrimo duomenimis, fizinį ir psichologinį smurtą daugiau patyrė respondentų, kurie mažiau įsitraukę į mokymosi procesą, pasižymintys žemesniu savęs vertinimu bei turintys teigiamą požiūrį į smurto naudojimą. Taip pat atlikus tyrimą paaiškėjo, kad fizinį ir psichologinį smurtą daugiau patyrė respondentų, kurie gyvena šeimoje su vienu biologiniu tėvu ir seneliais ar globėjais, negu tie, kurie gyvena šeimoje su abiem biologiniais tėvais ar nepilnoje šeimoje su vienu iš biologinių tėvų.
Remdamiesi tyrimo rezultatais, Higienos instituto specialistai teigia, kad tikimybę patirti smurtą nuo 2,5 iki 4 kartų didina narkotikų vartojimas, žema savivertė, nesaugumo jausmas ir bendravimas su draugiais, kurie dalyvauja muštynėse, gadina svetimą turtą. O mokinių santykių analizė patvirtino, kad fizinį smurtą dažniau patiria tie, kieno santykiai su kitais mokiniais ir mokytojais blogesni, taip pat ir tie, kas mažiau pasitiki mokytojais ir neigiamai žiūri į mokymąsi. Taip pat ir smurtinių vaizdų stebėjimas per televiziją didina galimybę patirti smurtą: fizinį – 1,35 karto, o psichologinį – 1,39 karto.
„Atlikto tyrimo rezultatai, kurie atskleidė smurto paplitimui darančius įtaką veiksnius, leidžia smurto prevencijos formuotojams ir vykdytojams tiksliau apibrėžti pažeidžiamas grupes ir efektyviau taikyti įrodymais pagrįstas tikslines kompleksines prevencijos priemones. Svarbu tai, kad į tyrimo rezultatus, ypač psichologinio smurto plitimui darančius įtaką veiksnius, atkreiptų dėmesį tėvai, pedagogai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai“ – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė dr. Laura Narkauskaitė.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, JAV kasmet nuo smurto žūna 50 000 asmenų ir tai antra pagal dažnumą mirties priežastis po nelaimingų atsitikimų 15-24 m. amžiaus grupėje, ir trečia pagal dažnumą mirties priežastis 10-14 m. amžiaus grupėje. Anglijoje fizinio smurto prieš kūdikius dažnumas – 114 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per metus, t.y. vienas kūdikis iš 880 patiria fizinį smurtą. Smurtas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs – kas dešimtas 2007 m. užregistruotas asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų buvo vaikas, kas septintas užregistruotas nusikalstamas veikas patyręs vaikas nukentėjo nuo tėvo ar motinos. Tarptautinio HBSC tyrimo, atlikot 2005-2006 m., duomenimis, Lietuva pagal dažnai mokyklose patiriamų patyčių paplitimą pirmavo tarp 38 tyrime dalyvavusių šalių. Manoma, kad vieni iš esminių šios visuomenės sveikatos problemos sprendimo būdų yra smurto paplitimo priežasčių nustatymas, smurtui įtaką darančių veiksnių analizė, savalaikis smurto prevencijos priemonių organizavimas mokyklose, įtraukiant kuo didesnę dalį bendruomenės narių.
