Lapkričio 26-ąją, Advento išvakarėse, Stakliškių bažnyčioje skambėjo giesmės – antrus metus čia vyko Šlovinimo vakaras. Šįkart – „Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu…“ (Ps 63,5).
Atrasti širdyse vietos ramybei, gėriui, nuoširdumui, suvokti Kalėdas kaip laukimą, dalijimąsi, kasdien gyventi su viltimi ir meile kvietė Stakliškių gimnazijos šlovintojų ir jų vadovės Onutės Kamblevičienės giesmės, klebono žodžiai, ištraukų iš Šv. Rašto skaitiniai… Bažnyčios vėsumoje ir prieblandoje toks tikras buvo artimo žmogaus buvimas, toks aiškus žinojimas: galime nurimti. Susirinkti save išbarstytus, sužeistus ir žeidžiančius. Atleisti ir sau, ir kitam. Nes JIS kartu, JIS su mumis ir už mus. Skambant paskutinei giesmei ‒ „Pakilk ir šviesk, Dievo bažnyčia“ – visi vakaro dalyviai padėjo savo vilties, dėkingumo, lūkesčių žvakutę į bendrą – visų Kryžių – Šviesos, Gyvybės ženklą, o mokykla bažnyčiai padovanojo adventinį vainiką. Kad kai „nedieviškai, neangeliškai pilka“, anot poetės O. Baliukonės, vis tiek būtų šviesu. Laukti. Ir sulaukti. Šv. Kalėdų.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zita Reipienė
