Skulptorius modernistas A. Mončys: „Žinai, man nesvarbu būt žinomu, bet savo darbus noriu išreikšti per save…“

IMGP6966

Vilija Čiapaitė

Kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip susijęs su Lietuva, jos mažais miesteliais. Ne visada didžiųjų menininkų darbus galima paglostyti ranka, pamatyti, įkvėpti jų paskleistos magijos. Originalūs darbai visada pasako daugiau nei reprodukcijos ar nuotraukos.

Tad šį kartą noriu pasidžiaugti, kad Prienų krašto muziejuje eksponuojama skulptoriaus Antano Mončio darbų paroda „Antanas Mončys – „Paryžiaus mokyklos“ skulptorius“, kuri sėkmingai atrado deramą vietą ir Prancūzijoje.

Jauki muziejaus erdvė sutalpino Prancūzijoje žinomo skulptoriaus tik, kaip sakoma, trupinius iš privačių kolekcijų, Kauno modernaus meno fondų…

Parodos pristatyme buvo rodomas dokumentinis filmas apie A. Mončį. Žiūrint šį filmą apie skulptorių modernistą buvo galima suvokti, kodėl tokie darbai gimė mažakalbio žemaičio rankose, kokie jo pojūčiai, kokios detalės jį tiesiog vedė kūrybinio kelio vingiais.

 

Šią parodą kuruojantis Gediminas Šibonis trumpai papasakojo apie idėją, kad tokio lygio skulptorius turi būti žinomas visoje Lietuvoje…

Prisiminimai apie Antaną Mončį yra labai svarbi gyvenimo dalis. Būtent jais parodos pristatymo metu dalinosi Karolina Masiulytė-Paliulienė, kuri daug papasakojo apie Antaną Mončį bei jo kūrybą, linksmas ir darbines gyvenimo peripetijas.

Biografija

Antanas Mončys gimė 1921 metais Mančiuose, Darbėnų valsčiuje. Baigęs Kretingos gimnaziją toliau studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete. Karas, tad teko pasitraukti į Vakarus. Čia gyvendamas susipažino su skulptoriumi Vytautu Kašuba. Tai, galima sakyti, jį ir nukreipė linkme, kuri ir liko visam gyvenimui.

Trejus metus Vokietijoje studijavo skulptūrą pas Aleksandrą Marčiulionį Vytauto K. Jonyno vadovaujamoje dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos vyriausybės stipendiją, atvyko į Paryžių, kur studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje (Academie de la grande Chaumiere) pas Osipą Zadkiną. Jo darbai buvo eksponuojami Nepriklausomųjų salono parodoje. Po kelių metų jau sukūrė 16 skulptūrų Šv. Marcelijaus bažnyčioje Laone.

Vadovavo skulptūrų studijoms Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre, po to Europos meno akademijoje Tryre, o vėliau metus UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje. Priklausė Dailininkų namams (Maison des Artists).

Kai buvo sugriautos geležinės uždangos, Antanas Mončys atvyko į Lietuvą, į gimtinę…

Daugeliui skulptoriaus darbai atrodė neįprasti, keliantys nuostabą. Jau tada jis buvo žinomas kaip modernistas. Jo žodžiai: „Žinai, man nesvarbu būt žinomu, bet savo darbus noriu išreikšti per save…“ daug ką pasako apie jo kūrybą.

Nors ir gyvendamas Prancūzijoje jis nepasidavė niekieno įtakai, išliko savimi viduje. Žemaitiškas užsispyrimas ir mažakalbystė jį darė žmogumi su stuburu.

Gyvendamas Prancūzijoje A. Mončys dalyvavo Lietuvių bendruomenės veikloje, nevengė ir padainuoti, šokti. Visa tai buvo lietuviškų šaknų stiprybė, lydinti visą gyvenimą. Beje, skulptorius „prakalbino“ ir molį. Jo dirbiniai džiugino jo aplinkos žmones. Menininkas turėjo savo stilių, savo formas, o jau tada jo darbai buvo ypač vertinami.

Skulptorius modernistas Antanas Mončys palaidotas Grūšlaukėje, šalia tėvų.

Noriu pakviesti aplankyti parodą, kuri, galbūt, įkvėps būsimus skulptorius, o gal jau esančius. Čia kiekvienas gali atrasti A. Mončio kūrybinių minčių subtilybių ir susipažinti su menininku, gyvenusiu Prancūzijoje, tačiau vidumi išlikusiu lietuviu.

Taip pat skaitykite