Skriaudžiai – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2026 gali didžiuotis dar vienu pasiekimu – „Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija“ įtraukta į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Tai ne tik šiai bendruomenei itin reikšmingas daugiau nei šimtmetį puoselėto kultūros reiškinio pripažinimas, tai ir pirmoji nematerialaus kultūros paveldo vertybė, įtraukta į Sąvadą, iš Prienų krašto. Lietuvai minint Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų veiklos sukaktį ir Kanklių metus, šios vertybės įrašymas į Sąvadą neabejotinai taps vienu svarbiausių įvykių.
120 metų sukaktį švenčiantis Skriaudžių „Kanklių“ ansamblis, veikiantis Veiverių kultūros ir laisvalaikio centre, yra seniausias gyvuojantis Lietuvos meno kolektyvas. Iki mūsų dienų vietos muzikavimo tradiciją saugantys Skriaudžių kanklininkai puoselėja savitą kankliavimo stilių, Suvalkijos (Sūduvos) krašto dainuojamąjį ir instrumentinį folklorą. Įvairiais laikotarpiais jame kankliuodavo, dainuodavo ir šokdavo ištisos šeimos, kankliavimas jiems yra ne tik kultūrinė, bet ir bendruomeninė patirtis, gyva bendravimo forma. Šiuo metu kankliavimo tradiciją Skriaudžiuose tęsia ansambliai „Kanklės“ (vadovė Dalia Venckienė) ir jaunieji „Kankliukai“ (vadovė Agnė Vaitonė). Šis tęstinumas ugdo bendruomenės muzikinį skonį, supažindina su krašto istorija, kultūros paveldu ir jo verte, skatina pasididžiavimą tradicijomis. Kolektyvai pasirodo svarbiausiuose regiono bei šalies kultūros renginiuose, bendruomenės šventėse, o kanklių muzika lydi ir sakralines akimirkas – pamaldas bažnyčioje bei laidotuvių apeigas.
Šiemet net 13 Lietuvos bendruomenių puoselėjamų gyvojo paveldo reiškinių papildė nacionalinį sąvadą. Tai – analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje, bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo tradicija Lazdijų krašte, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, nėgių žvejyba Šventosios upėje, Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose, Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija, Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, taip pat net keturios paveldo išsaugojimo veiklos – etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje, Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.
Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiomis tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis.
Daugiau informacijos – Sąvado svetainėje www.savadas.lnkc.lt