Vilija Čiapaitė
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką žemėje, tik tie pėdsakai labai nevienodi. Vienų jie būna vos vos matomi, kiti palieka ryškius, į kuriuos atsisuka ne vienas, o jie primena nuveiktus darbus ne savo, o kitų labui. Tokius pėdsakus paliko ir LR Seimo narys, Birštono garbės pilietis Juozas Palionis. Jo žmogaus gerovei nuveikti darbai lygiomis eilutėmis sugulė į Amžiaus knygą, kurią gali atversti visi, neišskiriant ir tų, kurie nesuvokia, kas yra gėrio dalinimas nelaukiant atpildo.
Susitikimą pradėjo Ramunės ir Lijanos daina, žodžius kuriai parašė Juozas Palionis. Tai ne vienas šio dueto darbas, kuomet daina kiekvieno širdyje suranda savo kampelį.
O knygos sudarytoja ir bendrakolegė Valė Petkevičienė dar kartą atvėrė pažinties su knyga „Čia Nemunas vingiuoja“ duris. Juk yra sakoma, kad knyga turi du gyvenimus. Pirmasis, kai ji rankraštyje, o antras – kai ji patenka į skaitytojo rankas.
J. Palionio dukra Edita pasakojo, kad po to, kai tėvelis išėjo Anapilin, reikėjo susikaupti ir jo pradėtus darbus užbaigti, o tai buvo be galo sunku, nes šiai knygai surinktos medžiagos buvo gana daug. Vartydama nuotraukas ir kitus dokumentus ji galvojo, ką parinktų tėvelis. Jai teko didelis ir atsakingas darbas. Dėl daug ko tarėsi su V. Petkevičiene, nes pažadą išleisti knygą apie Siponis ir jo žmones, duotą tėvelio, reikėjo išpildyti. „Tėvelis dabar džiaugtųsi knyga“, – pasakė dukra nuo jaudulio drebančiu balsu.
Valė Petkevičienė prisiminė padrąsinančius Juozo Palionio žodžius, kurie suteikė drąsos imtis šio sunkaus darbo. Prisimindama jo žodžius, kad viską galima padaryti, ji patikėjo savo jėgomis. Didelis darbas buvo bendravimas su siponiškiais. Rinkdama medžiagą knygai Valė atrado nemažai tokių kaimo perlų, kurie paliks pėdsakus istorijai. „Mūsų kraštui tokių knygų labai reikia“, – sakė knygos autorė.
O Aurelija Dvylytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų grupės vadovė, apie knygą sakė, jog ji drąsiai gali pretenduoti į gražiausiai apipavidalintą knygą, kuri prašyte prašosi būti skaitoma. Kiekvienas atverstas lapas turi savitumo, istorijos, etnografijos elementų. Čia galima rasti įdomių siponiškių gyvenimo elementų, kaip amato, maisto gaminimo, apeigų, gyvenimo savitumo ir patarimų.
Apie knygos svarbą kalbėjo istorikas Vytautas Kuzmickas, kuris atrado joje daug istorinių faktų, turinčių išliekamąją vertę. Jam, kaip istorikui, malonu, kad Siponių kraštas nuo šiol turės savo istorijos knygą.
Skaitoma, perskaityta, vėl atversta. To paties skaitytojo bent keletą kartų perskaityta knyga gali pretenduoti į geros knygos vardą. Knyga „Čia Nemunas vingiuoja“ yra tarsi stebukladarė, kuri sukuria ir dovanoja skaitytojui viską čia ir dabar. Joje rasime netikėtą, išskirtinai individualią autorių tikrovės pajautą, ne išsyk atsiveriančią kalbinę literatūrinę jos galią. Daugybė surinktų dokumentų apie anuometines siponiškių problemas, gyvenimo peripetijas leidžia atsigręžti ir suvokti, kiek nueita ir nuveikta.
O darbai, kuriuos atlieka Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas, yra tvirtas, suderintai dirbantis šeimos kumštis. Darbai tęsia Juozo Palionio idėjas ir darbus. Juk sakoma, kad kiekvienas žmogus savo individuališkumu lemia istoriją. Juozo Palionio žmona Julija, dukra Edita ir sūnus Andrius istorijos puslapiuose tikrai paliks tai, kas galėjo lėtai ir neskausmingai nusėsti užmaršties dulkėmis. Tai puslapis, kuris svarbus ir istorijai, ir Siponių krašto žmonėms.
