Simonas Matulevičius
Vidmantas Venclovas
kvitrina.com
Nuo rugpjūčio 1 d. Birštono muziejaus direktoriumi pradėjo dirbti Simonas Matulevičius. Anot naujojo vadovo, išbandyti save būtent Birštono muziejaus direktoriaus poste pastūmėjo noras arčiau susipažinti su turtinga krašto istorija ir nemažiau įdomia dabartine vystymosi strategija. S. Matulevičius neslėpė, jog apsisprendimui, be profesinės, turėjo įtakos geografinė ir tėviškės dedamosios – Druskininkuose ir Merkinėje praleista vaikystė, kassavaitinės kelionės į Dzūkijos kraštą ir tvirtos dzūkiškos šaknys.
Galima drąsiai teigti, jog Birštono muziejus atsidūrė patikimose rankose, o kartu, tikėtina, apie muziejaus veiklą girdėsime dažniau ir jis įsilies į jau gerai skambantį kurorto kultūrinio gyvenimo „orkestrą“.
Įgyta darbo patirtis Priešgaisrinėje ugniagesių ir gelbėjimo tarnyboje bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus infrastruktūros valdymo centre padės įgyvendinant įsivaizduojamą Birštono muziejaus vystymosi viziją.
Pasask Simono, jis didžiuojasi Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve Berlyne (Geheimes Staatsarchiv Preußische Kulturbesitz, Berlin-Dahlem) surastu seniausiu Birštono paminėjimo istoriniame šaltinyje dokumentu, kurio kopija padovanota Birštono bendruomenei. Naujas muziejaus vadovas supranta, jog naujų tikslų įgyvendinimui ir veiklos pakėlimui į kitą lygį būtina tobulinti profesines ir komunikacines muziejaus kolektyvo kompetencijas.
S. Matulevičiaus teigimu, tik bendrystė su kurorto bendruomenėmis, įstaigomis, kaimynais ir kolegomis bei tarptautinis bendradarbiavimas padės ne tik sustiprinti muziejaus veiklą, bet ir padidins įstaigos žinomumą šalyje ir už jos ribų.
Po pokalbio ir diskusijos įvairiais klausimais ir aspektais galima daryti išvadą, jog Simonas Matulevičius žino, kaip Birštono istoriją įdomiai ir turiningai pristatyti birštoniečiams ir kurorto svečiams.
Ir dar, direktoriaus planuose – ypatingą dėmesį skirti dar Pirmosios Respublikos laikais, 1932 metais statytoje autentiškoje viloje įsikūrusio muziejaus infrastruktūrai, kad ji galėtų atlaikyti naujus iššūkius, bei labai svarbaus savo misija ir išskirtinio visos Lietuvos mastu Sakralinio muziejaus infrastruktūros gerinimui.
Kava išgerta, pokalbis baigtas. Manau, Simono Matulevičiaus prisistatymas pavyko, bet geriausias būdas jį pažinti dar geriau – pabendrauti su juo betarpiškai. Ir tai, tikiu, daug kam pavyks.
