Balandžio 7-ąją Birštono viešojoje bibliotekoje vyko šiltas ir nuoširdus žurnalistės, rašytojos ir dailininkės Ligitos Valonytės knygų „Austėja ir laikas“, „Hiacintas lyg karalius“ pristatymas-popietė vaikams ir jaunimui, suaugusieji vakaro metu susipažino su itin atvira jos autobiografine knyga „Gimiau moterimi“. Dėmesį prikaustančius pokalbius su autore ir klausytojais vedė redaktorė Kristina Orantienė, leidyklos „Gelmės“ vadovė Vida Bėkštienė. Buvo galima įsigyti „Gelmių“ knygų mugėje bibliotekoje.
L. Valonytė mažiesiems skaitytojams paskaitė pasakėlę iš pasakų knygelės „Austėja ir laikas“, kurioje mažai mergaitei fėja pažada išmokyti skaičiuoti savaitės dienas. Jų yra septynios, bet labai nevienodos, kupinos įvykių, nuotykių, šeštadienių ir sekmadienių, kai laikas bėga šeimoje. Eilėraščių rinkinys „Hiacintas lyg karalius“ žaismingai pristato metų laikus. Jie juos nuspalvina, surikiuoja mėnesius, kurių valdovas – karalius Hiacintas. Na, ne karalius, bet labai kvepianti gėlė, užtat ir eilėraštukai vaikus viliojo žingsniuoti kartu su autore ir stebėti gamtą, o bibliotekos savanorė Austėja padeklamavo jiems eilėraštį iš L. Valonytės knygos. Knygas iliustravo Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos auklėtiniai (mokytoja grafikė Eglė Vertelkaitė).
Autorė jaučia atsakomybę rašydama vaikams, jai svarbu jų nesuklaidinti, tiksliai perteikti gamtos reiškinius, metų laikus, žydėjimo ciklus. Eilėraščiai gimė atostogų metu – kai buvo daugiau laiko stebėti gamtą ir į ją įsiklausyti.
Suaugusiesiems L. Valonytė kalbėjo apie savo eseistinę knygą „Gimiau moterimi“. Šie dienoraščtiniai įrašai atsirado 2022 m. – karo Ukrainoje pradžioje, popandeminio nerimo ir asmeninių virsmų laikotarpiu. Rašyti įkvėpė ir izoliacija, nutrūkę ryšiai su artimaisiais, vienatvė, norėjosi mintis perkelti į popierių, ilgainiui jos sugulė į knygą. Knyga išleista tarsi sau, nedideliu tiražu, be reklamos: „Jei skaitytojas pajuto ryšį su knyga – tai geriausia reklama“, – įsitikinusi autorė.
L. Valonytė žurnalistikos keliu ėjo daugelį metų – rašė apie žmonių likimus, domino socialinės temos. Vidinės pusiausvyros ieškojo ir mene – studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, didelę įtaką padarė dailininko Vincento van Gogho kūryba. Sekdama jo pavyzdžiu, pradžioje tapė natiurmortus, vėliau atrado savitą stilių ir spalvas. Autorė tiki, kad kūryboje svarbiausia išlikti savimi ir kalbėti apie tai, kas išgyventa.
Maloni, šilta, nuoširdi ir tokia paprasta/nepaprasta pažintis su L. Valonyte, K. Orantiene, V. Bėkštiene skleidė gerumą, meilę, šilumą ir begalinę šviesą, kurią išspinduliuoja kūrybos mūzos.
Kviečiame bibliotekoje užsisakyti paskaityti leidyklos „Gelmės“ knygų, apžiūrėti Ligitos Valonytės natiurmortų parodą, pasigėrėti spalvomis ir iš jų tekančia ramybe.
Paroda eksponuojama iki balandžio 25 d.
