Šilavotiškiai ne iš kelmo spirti

Ruduo, tai metas, kuomet pirmosios šalnos, nuspalvinusios medžius, bent trumpam verčia žavėtis gamtos grožiu. Ne veltui sakoma, kad ruduo savo kišenėse turi daugiau aukso nei visi kiti metų laikai.

Naudodamiesi trumpėjančių dienų ir nudirbtų darbų kiekiu, žmonės susitinka, kad pasidžiaugtų darbščių rankų išaugintomis gamtos gėrybėmis, kad pasidalintų tuo, kas suteikia dvasinės palaimos.

Spaliui persiritus į antrąją pusę, Šilavoto seniūnijos gyventojai rinkosi į seniūniją su pačių pagamintais patiekalais, su rudeniu kvepiančių gėlių, daržovių ir vaisių puokštėmis.

Ant seniūnijos laiptų įeinančius pasitiko moliūgienė raudonkasė, kuri vertė nusišypsoti, o šalia pūpsintys papuošti laikini moliūginiai seniūnijos gyventojai kvietė užeiti.

Visus atvykusius į šventę „Spalvingo rudenio sulaukus“ pasitiko seniūnė Neringa Pikčilingienė, laisvalaikio salės vadovė Saulė Blėdienė, Šilavoto ir Plutiškių parapijų klebonas Ričardas Kmitas ir kiti seniūnijos darbuotojai. Šurmulys, gera nuotaika visus iškart suvienijo. Čia pat pasienyje akį traukė gražios rudeninės puokštės, daržovių ir vaisių kompozicijos, paslaptingai pūpsintys rudeniu kvepiantys patiekalai bei vaikų piešinių paroda apie rudenį „Spalvingo rudenio sulaukus“.

Į šventę susirinko nemažas būrys šilavotiškių ir svečių, nors liga parklupdė ne vieną, neišskiriant ir svečių. Po garliaviškių trio muzikinio pasveikinimo seniūnė pasidžiaugė, kad jai malonu dirbti su bendruomeniškais šilavotiškiais, ir apdalino dovanomis nominantus. Už rūpestingumą, už linksmumą, už dalyvavimą arimo varžybose, futbolo komandą, Klebiškio bendruomenės centrą „Klevas“, Jiestrakio „Jiestrakį“, Piliakalnio ir Šilavoto bendruomenės centrus. Šilavoto pagrindinės mokyklos atstovai jau tokį iškepė pyragą, kad susirinkusieji net seilę varvino ir recepto prašė. Visos bendruomenės savo atsineštines vaišes pristatė ir dar receptais dalinosi. Juk tai puikus pavyzdys, kuomet matosi, kad šilavotiškiai neskūpūs esantys. Po muzikinės pertraukėlės visi sugužėjo prie stalo, mat reikėjo visus patiekalus paskanauti. O seniūnė dar karšto kugelio iš šiūmečio derliaus atbogino ir kvepiančiais spirgučiais su smetonike užpylinėjo. Jau taip skanu buvo, kad net ir namolio vykti nesinorėjo. Pagaliau pilvai prikimšti, tad neprošal ir pašokti. Juk nežinia kada vėl teks susitikti ir taip smagiai pasibūti. Tik labai gaila, kad dauguma ligos pakirsti lovose gulėti turėjo ir tik mintimis su besilinksminančiais pabūti galėjo.

Vilija Čiapaitė