Vilija Čiapaitė
Adventinis vakaras Birštono viešojoje bibliotekoje skaitytojus sukvietė į rašytojos Aldonos Ruseckaitės kūrybos vakarą, romano „Šešėlis JMM“ pristatymą. Kartu su rašytoja atvyko ir aktorė Vilija Grigaitytė bei smuikininkė Kristina Katavičiūtė.
Rašytoja pasakojo, jog prieš gerus aštuonerius metus su komanda įvairiuose muziejuose pradėjo rinkti medžiagą apie Maironį. Pradėjus darbus buvo pastebėta, kad jos nėra tiek daug, ir kai buvo „sustatyti“ šios knygos „griaučiai“, buvo pristatyti dėl finansavimo Kultūros rėmimo fondui. Vos ne mistika tapusi istorija apie knygos atsiradimą verčia susivokti, kad ši knyga turi pasiekti skaitytojus.
Taigi A. Ruseckaitė sakė, jog negavus paramos iš Kultūros rėmimo fondo, knygos leidimą netikėtai finansavo bičiuliai iš Australijos – poetas Juozas Almis Jūragis ir jo žmona Lidija.
Ir štai knyga čia, tarp mūsų.
Apie Maironį
Maironis buvo pusiausvyros žmogus. Jam pavyko suderinti abi savo puses, tik kokia kaina? Per dvidešimt dvejus rektorystės metus ne kartą buvo užsiminęs, jog norėtų turėti daugiau laiko kūrybai, bet nepavyko suderinti šių pusių.
Daugelis galvoja, kad poetas buvo gerbiamas, tačiau atėjusios jaunosios kartos atstovai aštriai kritikavo Maironio kūrybą. Be to, jis labai nusivylė Lietuvos valstybe („ne už tokią Lietuvą visą gyvenimą kovojome“, „nei idealizmo, nei pasiaukojimo“). Jis neįvertinamas, neapdovanojamas ordinais. Negavo ir vyskupo titulo. Dėl vienatvės ir daugybės prieštaringų dalykų paskutinis poeto dešimtmetis buvo labai dramatiškas…
Rašydama „Šešėlis JMM“ knygą A. Ruseckaitė norėjo parodyti Maironį labai žmogiškai kaip įvairiapusią asmenybę.
Aktorė Vilija Grigaitytė skaitydama ištrauką iš knygos nukėlė mus į jos puslapius, kuriuose tarsi susitikome su Beatriče ir Maironiu, o pravirkdytas smuikas tai dar labiau sutvirtino.
Paprašyta pakalbėti apie knygos veikėjus ir struktūrą, A. Ruseckaitė papasakojo, jog daugelį knygos atsiradimo ir rašymo metu situacijų galima lyginti su mistika, kaip beoriu judėjimu. Mistinis šešėlis atsirado dar tada, kai Aldona Ruseckaitė, prisėdusi prie kompiuterio, kaskart keisdavo Maironio nuotraukas, nes su juo tarsi gyveno ir bendravo.
Gal prieš kokius aštuonerius metus iš Amerikos viena šeima atvežė parodyti 3 Maironio laiškus, rašytus moteriai. Taip atsirado paskutinioji, Beatriče pavadinta Maironio gyvenimo mūza – tai visiškai jauna, palyginus su subrendusiu pagrindiniu knygos veikėju. Rašant knygą būtinai reikėjo veikėjų, kurie su poetu ginčytųsi, jam prieštarautų. Taip knygos puslapiuose atsirado ir profesorė Vanda Zaborskaitė, tyrinėjusi Maironio kūrybą, nes, jai mirus, A. Ruseckaitė suvokė, jog reikia ir profesorės šioje knygoje. Taip pat knygoje atsirado ir Juozas Tumas-Vaižgantas, ir kiti to laiko poeto bičiuliai, kaip ir Beatričė.
Ir štai knyga pasiekė skaitytojus. Ar jie ją pamėgo? Manau, kad taip, nes Lietuvos dainius šioje knygoje iš naujo atrandamas, suvokiamas jo gyvenimo būdas ir meilė ne tik gamtai, bet ir žmogui. Daug faktų, susijusių su dokumentika, gražiai įsipiešė į knygos puslapius, ir mes dar geriau pažinsime Maironį.
