Trečią kadenciją iš eilės esu išrinktas Dainavos apygardoje ir Lietuvos Respublikos Seime atstovauju Prienų bei Birštono krašto rinkėjams, o nuo 2016-ųjų metų – ir daliai Alytaus rajono savivaldybės rinkėjų. Tai taip pat mano trečioji kadencija ir dirbant Seimo Biudžeto ir finansų komitete, bei pirmoji, kai dirbu Neįgaliųjų teisių komisijoje, dalyvauju 2 laikinųjų parlamentinių grupių ir šešiose Tarpparlamentinių ryšių grupių veiklose. Esu Lietuvos regionų frakcijos narys. 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 2020 m. gruodžio 11 d. vadovavau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
. 
. 
2021 – 2022 metų laikotarpiu individualiai arba su Seimo narių grupe pateikiau 40 teisės aktų projektų ir 31 pasiūlymą teisės aktų projektams.
Aktualiausi pateikti įstatymų projektai neatsiejami nuo Lietuvos regionų gyventojų gyvenimo gerinimo
Kartu su kolega Seimo nariu ir Lietuvos regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi teikėme Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektus, kuriais siūlėme palengvinti Lietuvos gyventojų mokestinę naštą ir taikyti 0 procentų PVM tarifą maisto produktams bei 0 procentų PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.
Vienas svarbiausių mano ir Jono Pinskaus projektų regioninių verslų stiprinimui – Pelno mokesčio įstatymo projektas sėkmingai skinasi kelią Seime ir tikimės, kad bus priimtas jau pavasarį. Jo tikslas – taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse padėtų pritraukti investicijas į Lietuvos regionus.
Mano inicijuotas ir kolegos Jono Pinskaus remiamas Saugomų teritorijų įstatymo (miškų) projektas, kuriuo siekiama numatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose būtų draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai, neabejotinai būtinas norint išsaugoti Lietuvos miškus.
Palaikau svarbią Jono Pinskaus iniciatyvą – inicijuoti Melioracijos įstatymo projekto pataisas – numatyti, kad savivaldybės patikėjimo teise nebevaldytų tvenkinių žemės užtvankų – pavesti valstybės turtą (tvenkinių žemės užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projektu siekiama pagerinti daugiavaikių tėvų socialines garantijas, skatinti gimstamumą bei pagarbą tokioms šeimoms, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį ir nustatyti mažesnį pensinį amžių motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų. Siūloma, kad jų pensinis amžius nuo 2023 m. sausio 1 d. būtų 60 metų.
Dar iki įvykusios nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo krizės siūlėme Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma pailginti elektros rinkos liberalizavimo II etapo terminą, numatant, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas ne 2022 m. liepos 1 d., bet 2023 m. liepos 1 d., buitiniai vartotojai būtų galėję neskubėdami priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, tai taip pat leis išvengti galimų klaidų. Tačiau valdančiųjų balsai lėmė, kad buvo nepritarta ir šiuo metu turime situaciją, kad Lietuvos gyventojai moka didžiules sąskaitas už elektros energiją.
Esu pateikęs du Loterijų įstatymo projektus. Vienu jų siūlau nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti interneto ryšiu loterijose, nes toks reguliavimas padidins asmenų apsaugą nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo internetinio ryšio loterijų poveikio bei sumažins asmenų įsitraukimą į azartinius žaidimus. Kitu projektu siekiama nustatyti, kad Atsisakiusiųjų lošti sąrašo tikrinimas galiotų ir dalyvaujantiems interneto ryšiu loterijose ir taip pat kuo labiau apsaugoti žmones nuo azartinių lošimų keliamų rizikų.
Mano teiktas Žemės mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siekiama suvienodinti žuvininkystės konkurencines sąlygas – numatyti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės, palengvintų sąlygas žuvininkystės sektoriuje dirbantiems Lietuvos žmonėms.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą esu parengęs dar praėjusioje kadencijoje, tačiau dėl didelio suinteresuotų asmenų pasipriešinimo ir nuoseklaus lobistinės veiklos vykdymo Seime, projektui vis dar nėra pritarta. Šiuo projektu siekiama sureglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, kuri šiuo metu nėra tinkamai reglamentuota ir taip apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo galimų nesąžiningų veiksmų. Šią kadenciją teiksiu projektą iš naujo ir nenuleisiu rankų, nes esu tikras, kad ši sritis privalo būti tinkamai reglamentuota, kad žmonės, patyrę sunkumų dėl įsiskolinimų, turėtų galimybę gintis įstatymine tvarka.
Darbas Biudžeto ir finansų komitete apima valstybės fiskalinės politikos ir bendrosios pinigų politikos formavimą, valstybės ir savivaldybių biudžetų, mokesčių ir specialiųjų fondų, valstybės iždo ir finansų kontrolės, centrinės bankininkystės, kredito įstaigų ir indėlių draudimo, valstybės skolos, mokėjimų balanso ir atsiskaitymų, kapitalo rinkos, draudimo rinkos, investicinių fondų, azartinių lošimų, statistikos, muitinių ir muitų taikymo, mokesčių kontrolės ir priežiūros sritis. Komitete vyksta pagrindinis Seimo darbas svarstant ir teikiant išvadas dėl mokesčių, biudžeto sandaros, valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, bankų, draudimo sektorius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir atliekant valstybės turto naudojimo, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, taip pat vykdant kitus Seimo statute nustatytus komiteto įgaliojimus.
Svarbiausi Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Biudžeto ir finansų komitetas
Seimo priimtas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas atspindi daug svarbių dalykų: būtinybę didinti šalies saugumą, reformuoti švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą bei poreikius atitinkančias socialines paslaugas, didinti gyventojų ir viešojo sektoriaus darbuotojų pajamas.
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo tikslas – atsižvelgus į didėjančią įtampą ir prastėjant saugumo situacijai regione sudaryti galimybę esant poreikiui skirti daugiau lėšų šalies gynybai ir saugumui stiprinti. Priimtame įstatyme Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinant iki 2,52 procento BVP skyrimą. 2022 m. KAM patvirtinti asignavimai, įskaitant papildomai skirtą finansavimą, sudaro 1499,2 mln. Eur.
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu patikslinti asignavimai atsižvelgiant į priemones, kurių reikėjo imtis siekiant sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įtvirtinamas ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu atsiskaitymo suma viršija 5 tūkst. Eur. Pagal patvirtintą reglamentavimą, šis ribojimas nebus taikomas, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius bus atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Šiuo įstatymu mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas, didinama įmonių finansinė drausmė, užtikrinamas finansinių operacijų skaidrumas ir patikimumas.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu išplėsta galiojanti gyventojų pajamų mokesčio lengvata, nustatant galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama, paskatinti Lietuvos gyventojus greičiau persiorientuoti su iššūkiais susiduriančioje šiandieninėje darbo rinkoje ir sudaryti papildomas galimybes turimą profesiją pakeisti nauja, taip pat siekiant prisidėti prie efektyvios, įtraukios ir augančios mokymosi visą gyvenimą sistemos, kurioje galėtų dalyvauti ir vyresnio amžiaus asmenys.
Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais siekiama stiprinti darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą apmokėjimą už darbą. Patikslintos Darbo kodekso nuostatos, atsisakant mokėjimų grynaisiais pinigais ir nustatant reikalavimą darbdaviams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pinigų sumas mokėti į darbuotojo nurodytą banko ar kitos finansinės įstaigos sąskaitą.
Parlamentinė kontrolė. Vienas iš aktualiausių Biudžeto ir finansų komiteto Seimo pavasario sesijoje svarstytų parlamentinės kontrolės klausimų – Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių įsipareigojimo užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje vykdymas. Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra pagal finansų sektoriaus ir Lietuvos banko memorandumą sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus projektą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste bei miestelyje. Siekis – užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 % Lietuvos gyventojų pasiektų artimiausią bankomatą mažesniu nei 10 km atstumu arba 99 % – mažesniu nei 20 km atstumu. Šiuo metu 82 % gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 10 km realiu keliu. Užtikrinant, kad grynųjų pinigų išdavimo taškų tinklas šalyje būtų plečiamas skaidriai ir objektyviai, memorandume nustatyti kriterijai bei jų įgyvendinimas parenkant vietas bankomatams šalies teritorijoje grįstas oficialia Lietuvos statistikos departamento gyventojų statistika bei geografine informacija.
Darbas Neįgaliųjų teisių komisijoje yra svarbi ir daliai mano atstovaujamų rinkėjų ypatingai aktuali parlamentinės veiklos kryptis. Nuo pat pirmųjų savo veiklos metų Seime 2012-iais, pradėjau aktyvų darbą su Birštono ir Prienų r. savivaldybėse veikiančiomis Neįgaliųjų draugijomis. Tuo metu vykdžiau labdaringą veiklą, pristatydamas neįgaliesiems funkcinę įrangą, todėl jų problemos, sunkumai buityje, darbo rinkoje, viešame gyvenime man labai gerai žinomi. Tiesiogiai ir aktyviai bendradarbiaudamas su neįgaliųjų bendruomenėmis, žinodamas jų poreikius bei lūkesčius, prisidėjau prie spec. autobuso įsigijimo Jiezno bei Birštono neįgaliesiems. Susitinkam ne vien tik spręsdami darbinius klausimus, bet ir švęsdami šventes, pažymėdami jubiliejus.
Komisijos veiklos kryptys aprėpia visas neįgaliam žmogui svarbias sferas:
1. Neįgaliųjų galimybių integruotis į darbo rinką didinimas.
2. Neįgaliųjų ir juos slaugančių ar prižiūrinčių (teikiančių nuolatinę pagalbą) jų artimųjų socialinių garantijų užtikrinimas.
3. Neįgaliųjų asmeninio asistento paslaugų reglamentavimo tobulinimas.
4. Vaikų su negalia integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybių didinimas.
5. Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų stiprinimas.
6. Aplinkos (gyvenamosios, darbo, mokymosi, informacinės aplinkos, administracinės paskirties pastatų, lauko ir visuomeninės paskirties vietų) pritaikymo neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims didinimas, aplinkos projektavimo pagal universalaus dizaino principus skatinimas.
Darbas rinkiminėje apygardoje
Rinkiminėje apygardoje susitikimuose nuolat priimu gyventojus besikreipiančius pagalbos jiems rūpimais klausimais. Visi susitikimai yra labai svarbūs, nes į juos gyventojai ateina su įvairiomis problemomis, kurių patys negali išspręsti, ar net bėdomis, nori pasikonsultuoti, pasitarti ir gauti jiems taip reikalingą pagalbą ar patarimą.
Reguliariai lankausi Alytaus, Birštono ir Prienų r. savivaldybių švietimo, sveikatos priežiūros, sporto, kultūros įstaigose, verslo įmonėse, dalyvauju tradiciniuose kultūriniuose ir sporto renginiuose, įvairiose bendruomenių, miestų ir miestelių šventėse, remiu jaunimo, kultūros ir sporto projektus, knygų leidybą.
Seimo narys Andrius Palionis
