Seimas patvirtino pagalbą po karantino: naudą pajus 1,4 mln. Lietuvos gyventojų

Seimas patvirtino specialias pagalbos ir paramos priemones darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. Didžioji dalis šių priemonių galios laikinai, tai yra kol šaliai pavyks atsitiesti po sukrėtimo dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau socialinės pašalpos, taip pat kompensacijos už išlaidas šilumai bus didinamos ilgam laikotarpiui.

Remiantis Seimo sprendimu, darbdaviai išlaikydami darbuotojus galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, savarankiškai dirbantys asmenys gaus 257 eurų dydžio išmoką du mėnesius po karantino, darbo netekę žmonės įgis galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų gaus po 100 eurų vaiko pinigus, senatvės pensijų, netekto darbingumo ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjai galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką.

Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų. Iš viso tai pareikalaus iki 1 mlrd. eurų.

„Lietuva dar nėra turėjusi tokios situacijos, kai visa ekonomika kuriam laikui sustoja dėl būtinybės apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nors karantinas jau švelninamas, tačiau ir toliau privalėsime saugotis, o tai turės tiesioginės įtakos gyventojų elgsenai, darbui, laisvalaikiui, vartojimo įpročiams. Dėl šios priežasties Vyriausybė pasiūlė ir Seimas patvirtino  pagalbos priemonių paketą, kuris pagelbės po karantino atšaukimo. Visi šie sprendimai prisidės prie dirbančiųjų išlaikymo darbo rinkoje, pagelbės verslui išlaikyti darbuotojus, padidins paramą nepasiturintiems gyventojams, bedarbiams, senjorams, neįgaliesiems ar šeimoms, kurių pajamos staiga sumažėjo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Darbuotojams ir jų darbdaviams – subsidijos

SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 19 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

Kadangi sunkumai, neabejotinai, tęsis ir po karantino, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti bus skiriamos pusę metų po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius du mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti galės darbdaviai, kurie:

• Per karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė subsidijų. Subsidijos po karantino bus mokamos tik už darbuotojus, kurie pradeda dirbti po prastovų.
• Įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones.
• Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-10, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.

Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc. dydžio subsidija, kitus du – 50 proc. ir paskutinius mėnesius – 30 proc., bet ne daugiau nei minimali alga. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė bus įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, tuomet galės pasinaudoti didesnėmis subsidijomis.

Šie darbdaviai pirmus du mėnesius galės rinktis – gauti 100 proc. subsidiją su 607 eurų viršutine riba arba 70 proc. subsidiją su 1214 eurų lubomis.

Kitus du mėnesius subsidija galės siekti 50 proc., likusius du – 30 proc., bet ne daugiau nei 1214 eurų viršutine riba.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 100-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

Pagalba grįžti į darbo rinką

VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Lietuvoje Užimtumo įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje – parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia parama gali būti skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams, taip pat jauniems bedarbiams iki 29 metų ir vyresniems nei 45 metai.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kuriems nustatyta lengva negalia arba 45-55 proc. darbingumas.

Parlamente taip pat pritarta siūlymui sudaryti sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie gauna laikiną 257 eurų išmoką už mėnesį, keisti vykdomos ekonominės veiklos rūšį – vienkartinė subsidija šiems žmonėms iš Užimtumo tarnybos galėtų siekti apie 7 tūkst. eurų.

PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis. Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. eurų, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.

Skiriant tokią paramą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose, nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius – įtraukia vietos bendruomenę, turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.

Pritarta, kad iš įmonių nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.

PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį sutarta palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leis darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 910,5 eurus bruto.

Taip pat bus kompensuojama darbdavio paskirto profesijos meistro darbo užmokesčio dalis,  bet ne daugiau nei 20 proc. ir neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

PROFESINIS MOKYMAS. Seimas taip pat sutarė dosniau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas.

Užimtumo tarnyba ir dabar finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą.

Nauja tai, kad Užimtumo tarnyba galės dosniau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei  kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.

Darbo netekusiems žmonėms – nauja išmoka

LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Šiuo metu darbo netekę gyventojai, kurie registruojasi bedarbiais, gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau tik tuo atveju, jei turi sukaupę ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.

Tačiau tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui, dėl pandemijos kyla sunkumų susirasti darbą.

Siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, siūloma įtvirtinti laikiną darbo paieškos išmoką. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

Darbo paieškos išmokų dydžiai:

• Bedarbiams, kurie negauna nedarbo išmokos – 200 eurų.
• Bedarbiams, gaunantiems nedarbo išmoką – 42 eurus.

Savarankiškai dirbantiems – išmoka 2 mėnesius po karantino

PRATĘSIAMAS IŠMOKOS MOKĖJIMAS. Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę gauti 257 eurų dydžio išmoką už mėnesį – nesvarbu, ar jų veikla karantino metu buvo ribojama, ar ne. Seimas ketvirtadienį pritarė sprendimui, kad ši išmoka būtų mokama dar du mėnesius po karantino pabaigos.

Savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti išmoką, jei atitinka šiuos kriterijus, numatytus Užimtumo įstatyme:

• Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius per paskutinius metus iki šių metų kovo 16 dienos, kai paskelbtas karantinas.
• NAUJA! Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį  ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius neviršija 607 eurus „ant popieriaus“ (jau priimta Seime anksčiau).
• Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Atkreipiame dėmesį, kad į fiksuoto dydžio išmoką iš Užimtumo tarnybos gali pretenduoti visi savarankišką veiklą su verslo liudijimais vykdantys asmenys, tarp jų ir žmonės, kurie verčiasi patalpų nuoma.

Vienkartinė išmoka – senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms

Senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Ši išmoka priklauso žmonėms, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ mokamų išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, taip pat pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar europinius reglamentus.

Vienkartinė išmoka būtų išmokama be atskiro asmens prašymo 2020 m. rugpjūčio mėn. Vienintelė sąlyga – asmuo turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktas į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos sąrašą.

Jei asmuo kurią nors iš nurodytų išmokų pradės gauti rugsėjo mėnesį ir vėliau, vienkartinę išmoką jis gaus tą patį mėnesį, kaip ir paskirtąją pensiją ar šalpos išmoką.

Nepasiturintiems žmonėms

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA. Sustojusi veikla karantino metu didžiausią neigiamą įtaką turi nepasiturintiems gyventojams, todėl Seimas sutarė išplėsti gyventojų, kurie galėtų gauti piniginę socialinę paramą, skaičių, kilstelti socialinių pašalpų dydžius, labiau paremti vienišus asmenis, mokėti didesnes pašalpas įsidarbinus, kompensuoti didesnę dalį išlaidų už būsto šildymą.

Kas konkrečiai siūloma:

• Daugiau žmonių gaus pašalpas. Teisė į piniginę socialinę paramą atsiras, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20-40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.
• Socialinės pašalpos bus didesnės. Vienišam asmeniui pašalpa padidės 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais bus didesnė antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų didesnė nei šiuo metu. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.
• Didesnė socialinė pašalpa įsidarbinus. Pašalpos gavėjui įsidarbinus socialinės pašalpos mokėjimas bus tęsiamas ir padidės jos dydžiai: 100 proc. pirmus tris mėnesius, 80 proc. kitus tris mėnesius, 50 proc. šešis mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių . Didesnės  būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, tai šeima už šildymą mokės 21,25 eurus, o išlaidos, viršijančios šią sumą, bus kompensuojamos.
• Laikinai nevertinamas turtas. 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.

Visos šios nuostatos liks galioti po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, išskyrus laikiną turto nevertinimą pusę metų po karantino.

VAIKO PINIGAI. 100 eurų dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, šiuo metu atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.

Seimas pritarė, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, bus atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas.

Seimas pritarė, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas papildomai skiriant išmoką vaikui, bus atsižvelgiama ne į 12 mėnesių pajamas, o į pajamas, gautas nuo 2020 m. balandžio 1 d. Nuo liepos jau bus vertinamos 3 praėjusių mėnesių pajamos.

Toks palengvinimas įsigalios teisės aktą pasirašius prezidentui ir galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

BŪSTAS. Socialinio būsto srityje trumpinami socialinio būsto laukimo terminai iš pradžių iki 5, paskui iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė negalės užtikrinti socialinio būsto asmeniui arba šeimai, tuomet privalės kompensuoti faktinę rinkoje nuomojamo tinkamo būsto nuomos kainą.

Kartu nustatomas minimalus būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis – nuo 23 iki 32 eurų per mėnesį asmeniui, kai būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra 10-14 kvadratinių metrų.

Be tėvų globos likusiems asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas bus skiriamas ne eilės tvarka.

Šie pakeitimai dėl aprūpinimo būstu turėtų galioti ir pasibaigus ekstremaliai situacijai ir karantinui.