Sąžiningai uždirbti saldainiai su nuoskaudos prieskoniu

NEIŠGALVOTOS ISTORIJOS

Saldainiai-Spalvotos-pupelės-1kg

Vilija Čiapaitė

Gyvenome nedideliame miestelyje, ir tuomet netrūko vestuvių virtinių, rūkstančių miestelio gatvėmis. Saldainiai buvo prabanga ant stalo, nes atlyginimai buvo maži, o saldumynai pakankamai brangūs. Mūsų gatvės vaikai buvo gana išradingi ir sumanūs. Puikiai suvokdami sunkią finansinę padėtį, patys sumąstė būdą kaip įsigyti saldainių. O būdas buvo pats paprasčiausias – stabdyti vestuvių automobilius.

Taigi buvo nutarta penketui vaikų paruošti virvę, apkaišyti lauko gėlėmis ir keliauti užmiestin. Mažesniesiems vadovavo keletas vyresnių.

Nukakę į numatytą vietą, įsikūrėme prie didelių medžių, kurie vasarą teikė pavėsį arba slėpė nuo lietaus. Šeštadienis – vestuvių diena, ir jos laukdavome su nekantrumu, nes žinojome, kad prikimšime pilvus saldumynų. Pirmuosius kartus buvo nejauku, nes nežinojome kaip elgtis. Pamatę atvažiuojančius apkaišytus lengvuosius automobilius, pagriebę virvės galą skuosdavome į kitą kelio pusę, dainuodavome: „Karti, karti, degtinė karti… “  ir dar kitokias, kurios pasipainiodavo ant liežuvio, daineles. Tokiu būdu sąžiningai užsidirbdavome saujelę saldainių. O dainuoti tekdavo šauniai, nes dainos reikalaudavo ir iš automobilio išlipęs piršlys. Mūsų dainos buvo nei į tvorą nei į mietą, nes rėkėme nesavais balsais, kad jaunikis bučiuotų jaunąją, o šis ir jo palyda privalo prašantiems duoti saldainiukų. Toks vaikų „piratavimas“ keliuose nuskambėjo ir miestelyje, tuomet vestuves stabdančių atsirado ir daugiau, tačiau tokių kantrių  – nedaug.

Kartą, stabdant vestuves, iš automobilio iššoko piktas dėdulis su piršlio juosta ant kaklo, griebė mūsų apkaišytąją virvę ir susigrūdo bagažinėn. Tačiau tai mūsų neišgąsdino. Suklaupėme grandinėle ir šaukėme, kad nepraleisime tol, kol negausime saldainių. Saldainių gavome, tačiau nuoskauda išliko.

Beje, po kiek laiko pamačiau tą pikčiurną einantį gatve ir panorau pakišti koją, tačiau mandagiai pasisveikinusi nuėjau, nes supratau, kad mes tuomet, stabdydami visiškai nepažįstamas vestuvių virtines, buvome neteisūs. Na, o „uždirbti“ saldainiai buvo labai jau gardūs ir kažin ar tokių esama dabar.

Taip pat skaitykite