Savivaldybių analizė: Vidurio Lietuva – potencialiai stipri, bet linkusi įsiskolinti

INFORMACIJA ŽINIASKLAIDAI

Vilnius, 2013 m. vasario 4 d.

 

Vidurio Lietuvoje fiksuojami gana aukšti vidutiniai atlyginimai ir senatvės pensijos, sėkminga kova su nedarbu, pakankamai jauna ir versli visuomenė sufleruoja apie stiprų potencialą regionui tapti ne tik geografiniu šalies centru. Tiesa, šioms perspektyvoms gali sukliudyti gyventojų finansinės disciplinos stoka, pasireiškianti sparčiu pradelstų mokėjimų augimu.

Tokias Vidurio Lietuvos regiono ekonomines ir socialines tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę.

 Atlyginimai nemažėjo

Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2.4 proc. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai išlieka miestuose, kur susikoncentravę aukštos kvalifikacijos darbuotojai – Vilniuje, Klaipėdoje – ar įsikūrę ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Elektrėnuose, Mažeikiuose. Kaune fiksuojamas vidutinis darbo užmokestis – aštuntas savivaldybių sąraše ir 2012 m. III ketvirtį siekė 1668 Lt/mėn.

Nedaug, 26 litais, palyginus su Kaunu, vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis Kėdainių r. savivaldybėje. Tuo tarpu Jonavos r. savivaldybė, kurioje nuo seno veikia stiprūs pramonės objektai, vidutinio darbo užmokesčio dydžiu lenkė pašonėje esantį didmiestį. Čia vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1685 Lt/mėn.

Mažiausi vidutiniai atlygiai Vidurio Lietuvos regione fiksuojami Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse – atitinkamai 1333 ir 1372 Lt/mėn. Tačiau nė viena regiono savivaldybė nepateko tarp penkiolikos, kuriose per metus vidutinis darbo užmokestis sumažėjo.

O Kauno rajono savivaldybė pagal vidutinio darbo užmokesčio augimą netgi atsidūrė antroje vietoje šalyje.

Praėjusiais metais Lietuvoje augo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir senatvės pensijos, kurios buvo sugrąžintos į priešrecesinį lygį. Tarp didžiausius pokyčius pajutusių – Kauno miesto ir Birštono savivaldybių pensinio amžiaus gyventojai, kurių pensijos vidutiniškai padidėjo atitinkamai 12 ir 11 proc.

 Nedarbas neperkopia dviženklio skaičiaus

Kaip nevienodai praėjusiais metais skirtingose savivaldybėse keitėsi darbo užmokestis, taip skiriasi ir nedarbo tendencijos. 42 šalies savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis išaugo, o dviženkliu šio rodiklio dydžiu išsiskiria net 46 savivaldybės.

Vis dėlto Vidurio Lietuvos regiono savivaldybes galima priskirti prie geriausiai su nedarbu kovojančių. Net penkios savivaldybės – Birštono, Prienų r., Kauno miesto ir rajono bei Kėdainių r. – patenka į keturioliktuką tų, kuriose nedarbas nesiekia 10 proc. Netoli jų sąraše ir Kaišiadorių r. savivaldybė, kurioje nedarbas 2013 m. sausio 1 d. duomenimis siekė 10.4 proc. Nors pastarojoje savivaldybėje bene mažiausia ūkio subjektų koncentracija (59 vieta tarp 60 savivaldybių) ir nedidelis verslumas (59 vieta), tačiau, ko gero, geografinė padėtis, tarp trijų miestų, kuriuose vidutinis darbo užmokestis tarp didžiausių šalyje, lemia nedarbo rodiklius. Būtent Kaišiadorių rajone nedarbas per metus sumažėjo labiausiai šalyje – 1.3 proc. punkto.

Nepaisant aukšto vidutinio darbo užmokesčio, didžiausias nedarbas (11.6 proc.) Vidurio Lietuvoje fiksuojamas Jonavos r. savivaldybėje. Tai galima paaiškinti tuo, jog savivaldybėje veikiantys pramonės subjektai, užtikrinantys aukštesnius atlyginimus, gali įdarbinti tik mažesniąją savivaldybės gyventojų dalį.

 Finansinės disciplinos stoka

Žvelgiant į pradelstų mokėjimų statistiką regione matyti, kad kai kurių savivaldybių gyventojams trūksta finansinės disciplinos. Pavyzdžiui, Kaune vidutinė pradelsta vieno skolininko suma nebankiniam finansiniam sektoriui, apimančiam tokias paslaugas kaip greitieji ir vartojimo kreditai, yra viena didžiausių šalyje ir siekia 4439 litus. Kėdainių rajone skolininkų vidutinės skolos už komunalines paslaugas vidutinį darbo užmokestį savivaldybėje viršija beveik 8 kartus, o įsiskolinimų už telekomunikacijų paslaugas skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, vienas didžiausių šalyje.

Kauniečiai, ko gero, savo pradelstus mokėjimus gali mėginti aiškinti vienais aukščiausių komunalinių paslaugų tarifais šalyje. Pagal šilumos tarifo dydį Kauno miesto savivaldybė užima 48-50 vietą tarp 60-ties šalies savivaldybių, pagal karšto vandens tarifą yra 35-ta. Vis dėlto gretimų savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad net ir esant aukštiems paslaugų tarifams su pradelstais mokėjimais galima susitvarkyti. Prienų r. savivaldybė pagal šilumos tarifą yra 56-oje, pagal karšto vandens tarifą – 55–oje vietose, o šaltas vanduo brangiausias visoje šalyje. Tačiau vidutinė vieno skolininko pradelsta suma šioje savivaldybėje yra dvylikta mažiausia, o pradelstų mokėjimų atvejai neviršija 112-os tūkstančiui gyventojų.

Tinkamų aplinkybių sumažinti savo pradelstus mokėjimus nepraleido Raseinių r. gyventojai. 2011-aisiais savivaldybėje sumažėjo karšto ir šalto vandens tarifai, išaugo ūkio subjektų koncentracija ir sumažėjo nedarbas. Tikėtina, jog šios aplinkybės prisidėjo prie fakto, kad vietos skolininkai per metus vidutiniškai padengė po daugiau nei 5000 Lt pradelstų įsiskolinimų.

 

Apie „Swedbank“ Asmeninių finansų institutą. Institutas yra nepriklausoma „Swedbank“ banko dalis. Jo paskirtis – atidžiai stebėti ir tirti gyventojų finansinės situacijos pokyčius bei šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje  įkurti institutai yra Švedijoje jau nuo 1960 m. veikiančio Asmeninių finansų instituto padaliniai vietinėse rinkose.

 

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje

 

 

Taip pat skaitykite