Jauki Pakuonio biblioteka sukvietė pakuoniškius į susitikimą su Seimo nariu Andrium Palioniu ir jo padėjėja Vale Petkevičiene pokalbiui apie seimo nario veiklą 2013 m. ir neseniai dienos šviesą išvydusią enciklopedinio pobūdžio knygą „Žmonės ir darbai”, išklausyti Seimo nario ataskaitos.
Jo padėjėja perskaitė tikrai netrumpą ataskaitą, ką nuveikė Seimo narys A. Palionis.
O darbų – begalybė. Beklausydama V. Petkevičienės, tegalėjau stebėtis, kad jaunas ir energija trykštantis Seimo narys turi laiko ne tik sėkmingai dirbti Seime, ruošti projektus, pataisas straipsniams, bet ir ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems ji yra labai svarbi. Juk ne paslaptis, kad į Seimo narį kreipiasi žmonės, praradę viltį rasti pagalbą, patarimą. Jo dėka beveik visi prašymai būna išpildyti. Jo dėka iš sąstingio pajudėjo daug darbų. Visų jų nesuminėsi, tačiau noriu sau pateikti retorinį klausimą: „O Seimo nariui sau ir šeimai ar lieka laiko?”
Po ataskaitos buvo kalbama apie knygą „Žmonės ir darbai”, apie jos atsiradimą.
V. Petkevičienė puikiai prisimena, kaip buvo beveik surinkti duomenys knygai „Čia Nemunas vingiuoja“ apie Siponių krašto žmones, kaip buvo dirbama. Tuomet net minties nebuvo, kad mus paliks žmogus, padėjęs visus pagrindus knygai, kad jo pažadas parašyti savo žodį liks neištesėtas. O anapilin išėjęs Seimo narys Juozas Palionis kūrė planus ateičiai, rinko medžiagą. Daug paliko klaustukų, tačiau į juos sėkmingai atsakė kartu koja kojon žengianti jo šeima ir patarėja V. Petkevičienė. Jie nesustojo, nesuklupo, o visoms a. a. J. Palionio idėjoms suteikė antrąjį gyvenimą, ir jo darbus tęsia su dar didesniu įkarščiu, noru pagelbėti, padėti, išspręsti ir suburti draugėn, kad niekas nebūtų pamirštas.
Ir štai, mus pradžiugino antroji enciklopedinė knyga, kurioje sutalpinti pasakojimai apie žmones, tyliai triūsiančius vardan gražesnio ateities gyvenimo. Laikas nenumaldomai eina, ir vyresniuosius keičia jauni veidai žmonių, taip pat garsinančių Prienų ir Birštono kraštus, nematomais tiltais jungiančių amžiaus skirtumus.
Vartant knygą „Žmonės ir darbai”, pirmiausiai kyla klausimas, kodėl pirmasis skirsnis yra apie šeimas, tačiau įžvalgioji V. Petkevičienė kaipmat atsako, jog visko pradžia ir yra šeima, po to – tikėjimas, o dar svarbu ir mokytojas, gydytojas ir t. t. Tokia chronologija buvo sudaryta ne šiaip sau. Tad kiekvienas, patekęs į knygą, paliks mažutį įspaudą krašto istorijoje, žmonių širdyse, ateities kartoms.
Jau dabar pluoštas surinktos medžiagos apie krašto šviesuolius laukia sekančios knygos. Didelis ir atsakingas darbas gula ant pečių tų, kurie bendrauja su dar ne visiems žinomais šviesuliukais, bandančiais pasislėpti, tačiau akyli kaimynai, draugai ir giminės nori, kad apie juos ir jų šviesą skleidžiančius darbus sužinotų kuo didesnis būrys žmonių.
Smagu, kad prie knygos turinio yra prisidėjusi Pakuonio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Marytė Žaromskienė. Pasak jos, yra dar daug žmonių, vertų patekti į sekančios knygos puslapius.
Susitikimas baigėsi, ir norisi pasidžiaugti, kad pakuoniškiai tikrai ne kartą sulauks Seimo nario, kuris kukliai šypsodamasis nesureikšmino savo ir J. Palionio labdaros ir paramos fondo, kuriame triūsia ne tik šeimos nariai, darbų. O jų pagalba tikrai verta dėmesio. Juk labai gera save atiduoti žmonėms.
Vilija Čiapaitė
Tikrai taip.
Peržiūrėjus šio renginio nuotraukas galerijoje, reikia pasakyti, kad Pakuonis turi labai inteligentišką bibliotekininkę. Tokio interjero ir tokių skaitytojų miesto bibliotekos gali pavydėti.