1991-aisiais, atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, savanoriai krašto gynėjai vykdė itin pavojingą ir sunkią užduotį – saugojo ir gynė jaunutę šalį, kurioje dar tebemarširavo okupacinė kariuomenė. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), sudaryta iš didesnę ar mažesnę karinę patirtį turinčių drąsių vyrų, tapo vienu kovos už Laisvę simbolių – nepabūgę daug geriau ginkluotų ir puikiai išmokytų kareivų iš „didžiosios Tėvynės“, jie stojo ginti tai, ką labiausiai mylėjo – savo tautos laisvę ir nepriklausomybę.
Prienų rajono žmonės 1990 – 1991 m. neliko nuošaly nuo Lietuvą sukrėtusių įvykių. Važiavo į Vilnių, prie parlamento rūmų ir televizijos bokšto, saugojo transliacijos stotį Juragiuose, stojo į savanorių būrius. Kaip prisimena vienas iš pirmųjų SKAT Prienų kuopos vadų Eugenijus Kamarūnas, nors savanoriai susibūrė šiek tiek spontaniškai, tačiau savo pareigas suprato ir vykdė puikiai. Jiems teko saugoti kelis svarbius valstybei objektus mieste ir rajone, stebėti rusų kariuomenės judėjimą, ruošti ir apmokyti naujokus. Tokių drąsuolių atsirado nemažai, iš jų sudaryta kuopa priklausė Kauno rinktinei, o jai vadovauti buvęs paskirtas E. Kamarūnas, nes turėjęs karinės patirties, nors tuo metu tai nebuvo itin svarbu – svarbiausiai buvo ginti pavojuje atsidūrusią` Tėvynę. Situacija buvo sudėtinga, prisimena vyriškis. Padėtis, ypač po Sausio 13-osios įvykių, buvusi įtempta, teko stengtis kaip galima labiau išlaikyti šaltakraujiškumą, vengti bet kokių susidūrimų su rusų kariais, kad nebūtų išprovokuotas karinis konfliktas. Rusijos kariuomenei pasitraukus, savanoriai ėmėsi saugoti karinį miestelį Prienuose ir jame likusį turtą, Kalvių miške – poligono statinius. Saugomus objektus pamažu perėmė valstybinės institucijos, savanoriai gynėjai netrukus buvo integruoti į Lietuvos kariuomenės sudėtį, o 2003 m. Krašto apsaugos savanoriškosios pajėgos tapo Sausumos pajėgų dalimi.
E. Kamarūnas pasakoja pasitraukęas iš SKAT 1993-aisiais, bet ryšiai su buvusiais tarnybos draugais nenutrūko iki šiol. Prienų kuopos savanoriai stengiasi kuo dažniau susitikti, o šiemet buvo paminėtas ir garbingas SKAT įkūrimo dvidešimtmečio jubiliejus. Ne visi galėjo atvykti į lapkričio 19-ąją vykusį minėjimą – kai kurie pasiligoję, kai kurių jau nebelikę gyvųjų tarpe, o kai kurie ir emigravę. Tačiau tuos, kurie kartu su buvusiu vadu E. Kamarūnu susirinko paminėti savo tarnybos Tėvynei jubiliejų, maloniai nudžiugino pulkininko leitenanto Leono Lukoševičiaus atvykimas, mero pavaduotojos Loretos Jakinevičienės sveikinimai, įteiktos padėkos. Savanorių garbei buvo surengtas koncertas, tačiau visų svarbiausia, pasak E. Kamarūno, buvo galimybė vėl susitikti tarnybos draugus, prisiminti praeitį, pasikalbėti apie dabartį. O draugų nurodymas vėl surengti tokį susitikimą 25-mečio proga bus tikrai įvykdytas, žada kuopos vadas, nes būtinai reikia kaskart iškelti į šiandienos šviesą tai, kas jau tampa tolima istorija, kad jaunimas mokytųsi jos ne iš vadovėlių, o iš gyvųjų liudininkų.
