Vidmantas Venclovas
Liepos 4-8 dienomis Išlaužo dienos centre buvo triukšminga, nes čia vyko užsiėmimai pagal socialinį tarptautinį projektą „We do it together“ (Mes tai galime padaryti kartu). Užsiėmimus vedė savanorės iš įvairių pasaulio šalių: Turkijos, Kinijos, Kanados, Maroko, Ispanijos, Indonezijos, Tailando, JAV. Bendravimas dažniausiai vyko anglų kalba.
Projekte dalyvavo apie 30 vaikų, lankančių Išlaužo dienos centrą. Asmeniškai dalyvavau užsiėmime, kuris vyko penktadienį, ir turiu prisipažinti, jog atvykęs nesitikėjau pamatyti tiek daug vaikų.
Trys savanorės padalino vaikus į dvi grupes. Su mažyliais dirbo merginos iš Maroko ir Turkijos, o su vyresniaisiais – savanorė iš JAV.
Viena grupė piešė su pieštukais, kita bandė sukurti siurrealistinį paveikslą tepliodami dažus dažniausiai rankų pirštais.
Bet darbas vyko gan sklandžiai, nors netrūko ir vaikiško šėliojimo. Ne vienas vaikas buvo išdažytas, bet linksmumas liejosi per kraštus.
Tiesa, savanorės buvo šiek tiek rimtesnės, bet ir jų veidus ne vieną sykį papuošdavo subtili šypsena.
Vaikams buvo tiesiog smagu, o kartu jie gavo bendravimo anglų kalba pamokas bei supratimą, kaip gali susikalbėti skirtingų šalių žmonės.
Išlaužo vaikų dienos centro socialinė darbuotoja Gintarė Šilingienė naujienų portalui kvitrina.com papasakojo, ką veikė vaikai kitomis dienomis.
Pirmą dieną pas vaikus atvyko savanorės iš Turkijos ir Kinijos. Merginos organizavo įvairių muzikos stilių perklausas, surengė muzikinius žaidimus ir mokė vaikus taisyklingai kvėpuoti. Tąkart dienos centre dainos skambėjo kiniškai, norvegiškai ir lietuviškai.
Antra diena buvo paskirta šokiams ir judriesiems žaidimams, o su vaikais užsiėmimus vedė savanorės iš Kanados ir Maroko. Trečioji diena centre buvo atiduota menui. Vaikai piešė, lipdė iš plastilino bei aktyviai leido laiką.
Savanorėms buvo įteiktos padėkos ir lietuviškos nacionalinės juostelės.
Išvažiuodamas iš Išlaužo pagalvojau, jog AIESEC organizacija daro gerą darbą ir labai norėtųsi, kad ir mūsų šalyje aktyvus jaunimas vyktų į kaimo vietoves ir bendrautų su vietinių mokyklų vaikais, kartu žaistų, o ir patys pasisemtų patirties būdami gamtos prieglobstyje.
