Žmogaus gyvenimas yra labai trumpas. Visi dūsaujame, kad dienos tiesiog lekia, tačiau nesusimąstome, kiek iš to pralėkusio laiko skiriame tam, kad iš tikrųjų pajustume, jog gyvename, atrastume ar patirtume kažką naujo. Dažnai bijome atrodyti juokingi, nesuprasti, nuvertinti ir renkamės nebūti, nedaryti, stebėti iš šalies.
Galbūt dėl to labai džiaugiuosi Birštono gimnazijos bendruomenės komanda, kurią sudaro IT mokytoja V. Kaminskienė, fizinio ugdymo mokytoja A. Šidiškienė, bibliotekos vedėja I. Jonuškienė, socialinė pedagogė R. Stravinskienė, tikybos mokytojas R. Vilkauskas, technologijų mokytojas A. Guobys, anglų kalbos mokytoja K. Justinavičienė ir aš, šio straipsnio autorė. Iš viso aštuoni žmonės, kurie ryžosi priimti iššūkį ir dalyvauti respublikiniame OfficeDay surengtame „Šauniausios komandos konkurse 2021“. Savo komandą pavadinome „Priimk po skėčiu“. Skėtis mums tarsi buvimo kartu po vienu stogu, mūsų šaunios bendrystės simbolis. Prisistatymo metu sakėme, kad mus visus vienija meilė vaikams, savo darbui ir kiekviename iš mūsų vis dar gyvenantis mažas vaikas: vienų jis auksarankis, kitų, turintis didelę širdį, paslaugus, čiauškutis, linkęs visa galva nerti į nuotykius, kūrybingas ir pašėlęs.
Pirmajame etape varžėsi net 79 komandos iš įvairių įstaigų. Teko įgyvendinti tris užduotis: kurti ritmą ir komandos dainos žodžius bei ją atlikti, filmuotis, kaip mes sportuojame pertraukų metu, sugalvoti, koks personažas ar žmogus atspindėtų mūsų komandos dvasią. Be to, visą šį laiką aktyviai raginome balsuoti už mus, ką darė ir kitos komandos. Buvo džiugu, kad pagal surinktą taškų kiekį atsidūrėme antroje pozicijoje ir patekome į finalinį aštuntuką. Labai dėkojame visiems draugams, kolegoms, tėveliams, mokiniams ir kitiems geros valios žmonėms, kurie skyrė laiko ir balsavo už mus. Dėkojame ir tiems, kurie bandė tai padaryti, nes žinome, kad balsavimo sistema nebuvo tobula, strigo ir dažnai nepriimdavo balsų.
Žinoma, per tą laiką daug žmonių galėjo peržvelgti, ką sukūrėme, kaip mums pavyko. Buvo nelengva, bet smagu kartu generuoti idėjas, jas įgyvendinti. Visi labai stengėmės, o kartu ir smagiai leidome laiką, juokavome. Gera buvo jausti tą bendrystę, gyvą buvimą kartu, kurio visi taip ilgėjomės, kol dirbome nuotoliniu būdu.
Antrajame etape varžėsi aštuonios likusios komandos. Teko atlikti keletą užduočių tiesiogiai prieš kamerą, nes vyko gyva transliacija. Užduočių laikas buvo labai trumpas, vos keletas minučių: pristatėme komandas, iliustravome patarles, bendravome su konkurso vedėju, šmaikštavome. Visus mūsų darbus vertino griežta žiuri. Konkurso pabaigoje sužinojome, kad užėmėme ketvirtą vietą. Nudžiugome, juk mūsų varžovai buvo tikrai rimti: dauguma jaunesni, turintys rimtą įrangą, daug platesnes galimybes saviraiškai. Be to, kaip jau minėjau, varžėmės su įvairių įstaigų komandomis. Dalyvavimas šiame konkurse mus praturtino naujomis patirtimis, suteikė daug puikių emocijų. Visi šypsojomės, nors konkursas tęsėsi dvi valandas, nebuvo gaila laiko. Jis praėjo ne veltui ir dar labiau mus suvienijo. Kaip sakiau konkurso metu, didžiausias mūsų nuotykis tai, kad susitikome čia, Birštone, o paskui sekė tik šio susitikimo pasekmės: daug smagių, linksmų renginių, drąsūs sprendimai išlikti savimi, nebijoti kritikos ir tiesiog gyventi.
A. Ferevičienė
