Jonas Kavaliauskas
Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys neseniai atšventė 70 metų jubiliejų, bet jis atrodo jaunatviškai, pilnas jėgų ir sumanymų. Pasakysiu atvirai, Saulius – kūrėjas, kuriam svarbi kiekviena smulkmena, susijusi su sportu. Prisimenu, kai po taip vadinamos skambios stadiono rekonstrukcijos futbolo aikštė buvo panaši daugiau į traktą. Tada Birštono sporto centro direktorius sąmoningai vengė dalyvauti diskusijose apie rekonstrukcijos darbų kokybę, o ėmėsi sunkaus ir nematomo darbo, ir po kelerių metų stadionas virto nuostabia aikšte su aukščiausio lygio žolės danga. Deja, dėl sprendimų, priimtų buvusių savivaldybės administracijos darbuotojų aikštė, buvo padaryta šiek tiek mažesnių matmenų nei reikalauja tarptautiniai standartai, todėl joje negali vykti oficialios suaugusiųjų futbolo rungtynės. Bet užtat net iš užsienio atvykstančios jaunimo komandos stebisi dangos kokybe.
Prieš 10 metų, duodamas naujienų portalo kvitrina.com reporteriui interviu, po gauto KKSD aukso medalio už darbo nuopelnus, Saulius pasakė: „Mes kuriame ne sau, o ateities kartoms, ne griauname, o statome“. Ir tikrai stato. Jau įgyvendinta jo svajonė turėti kurorte daugiafunkcį centrą, dabar vyksta darbai ir greitu laiku Birštone galės spardyti kamuolį paplūdimio futbolo mėgėjai. 24 metus S. Smailys vadovauja Birštono sporto centro kolektyvui. Jo teigimu, lengva, kai suburtas tinkamas kolektyvas, ir tada visos problemos įveikiamos. Neretai pagalvoju, kad yra vadovai, kurie vadovauja rankų mostais, o yra tokie, kurie visą širdį atiduoda pavestam darbui. Saulius visada pilnas įvairių sumanymų ir niekada neatsisako padėti bendruomenėms, kitoms įstaigoms. Retkarčiais man sunku suprasti, kaip jis su tokiu nedideliu darbuotojų skaičiumi sugeba organizuoti tiek daug įvairių sporto renginių. Iniciatyvus ir patyręs vadovas gyvena sportu ir pats atrodo sportiškai. Jo judėjimo transportas – dviratis, o fizinio pasiruošimo erdvė – sodybos ūkis, kuriame jis jaučiasi lyg architektas, o kartu ir statybininkas.
Birštono sporto centrą garsina ne tik jo nusipelnę treneriai, bet ir auklėtiniai, kurie pasiekė aukštų rezultatų ir atstovauja šaliai įvairiose varžybose, nors sporto centro pagrindinė misija – sveikatinimo skatinimas ir sąlygų sportavimui sudarymas. Birštonas – nedidelis miestas, bet jame sukurta sporto infrastruktūra tarnauja ne tik vietiniams gyventojams, bet ir kurorto svečiams. Ji tinkama ir mėgėjui, ir profesionalui. Saulių liūdina tas faktas, jog buvęs olimpinis irklavimo centras stovi tuščias ir neatlieka jam būdingų funkcijų. Kadaise irklavimo valtys buvo Nemuno upės puošmena.
Veiverių krašte užaugęs ir mokykloje tapęs lengvaatlečiu, institute Saulius persikvalifikavo į irklavimą ir tai atvedė jį į Birštoną, kuris tapo savu miestu.
„Esu turtingas žmogus, su žmona užauginome vaikus, dabar lepiname anūkus, turiu įdomų ir širdžiai mielą darbą, todėl pasitikęs eilinį jubiliejų optimistiškai žiūriu į ateitį. Visada sakiau ir sakysiu, kad dirbsiu tol, kol būsiu reikalingas Birštono sporto bendruomenei“, – mintimis dalijosi Saulius Smailys.
