Ketvirtąjį sąskrydį Prienų rajono bendruomenės surengė Jiezne, erdvioje estradoje prie ežero. Kaltė dėl to, kad sąskrydis „pabėgo“ iš Žemaitkiemio, tenka Jiezno bendruomenės centro pirmininkei Irenai Urbanavičienei, pasiūliusiai šventes rengti rotacijos principu. Kadangi nauja tradicija pradėta nuo iniciatorių, jiems teko nemažai paplušėti, kad rugpjūčio 18-ąją į Jiezną suvažiavę visuomenininkai nenusiviltų šeimininkų svetingumu. Seniūnas Algis Bartusevičius pasakoja, jog šis rūpestis nebuvo per daug sunkus, nes našta draugiškai pasidalijo visos seniūnijos bendruomenės, prisidėjo kultūros darbuotojai, sporto klubo „Uola“ atstovai, mokytojai. Pagrindiniams organizatoriams šventės atidarymo metu nuoširdžiai dėkojo meras Vytas Bujanauskas ir jo pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, „Swedbanko“ Prienų skyriaus vadovas Gintautas Bartulis, Prienų rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Vaidotas Kupstas, nuolatinis sąskrydžio svečias Tarybos narys Vytautas Kamblevičius ir kitas kandidatas į Seimą – Andrius Palionis.
Komandoms vadovavo seniūnai
Sveikintojų kalbos buvo trumpos, nes jiezniečiai, kaip visada, užsakė renginiui puikų orą, tad saulėkaitoje sustojusiems svečiams nesinorėjo ilgai kepti saulutėje. O ir laukė dar nemažai darbų – juk bendruomenės paruošė dailius kiemelius, prisistatymo programas, daugelis nekantravo greičiau išbandyti jėgas sporto rungtyse. Šiemet kiemelius rengė bendros seniūnijų komandos, jų turėjo būti daugiau, tačiau į šventę neatvyko Balbieriškio, Pakuonio ir Šilavoto seniūnijų atstovai. Kadangi seniūnai, anot mero V. Bujanausko, yra visas bendruomenes savo valdose jungiantis elementas, jų pareiga ir buvo paraginti, suburti visuomenininkus ir kartus su jais dalyvauti sąskrydyje. Taip ir pasielgė didžioji dauguma į šventę atvykusių komandų, kurioms šauniai vadovavo seniūnai Vaclovas Ramanauskas, Algis Aliukevičius, Tomas Skrupskas, Gintautas Kaminskas ir Algis Bartusevičius. Ir ne tik vadovavo, bet ir įsijungė į prisistatymo programas, dalyvavo sportinėse rungtyse.
Kiemeliuose – grožis ir išmonė
Kol vertinimo komisija vaikštinėjo po kiemelius, nuobodžiauti neleido šauni Jiezno KLC kapela, nors nosis nukabinusių ir nebuvo – stakliškiečiai ir jiezniečiai ėmė virti košę, naujaūtiškiai grybų sriubą, laužo dūmai sklido ir iš kitų kiemelių, kur prie stalų triūsė išradingi šeimininkai. Komisijai teko tikrai nelengva užduotis – ne tik įvertinti grožį ir išmonę, bet ir išragauti vienas už kitą skanesnius patiekalus, paskanauti naminės duonos, sūrių, giros. Skoningu kiemelio papuošimu ir įmantriais valgiais visus pribloškė naujaūtiškiai, vaišinę svečius šernienos troškiniu ir bebrienos kepsniu. Anot seniūno Algio Aliukevičiaus, ant stalų sudėta viskas, kuo turtingas Naujosios Ūtos kraštas, o ypač daug jame esą prisiveisę bebrų. Iš tiesų, bendruomenių stalai rungėsi valgių gardumu ir gausumu, o jų šeimininkai stebino išmone, puošdami savo teritorijas. Veiveriškiai savo kiemelio prieigas papuošė pintais kamuoliais ir gėlių kompozicija, prieniškiai – pynėmis ir vainikais, ašmintiškiai nemažai padirbėjo, paruošdami nuotraukų ekspozicijas apie bendruomenės veiklą ir praėjusių sąskrydžių akimirkas. Kiekviena bendruomenė yra kažkuo išskirtinė, o pagrindinis mūsų rajono savitumas, kaip pastebėjo V. Kamblevičius, ir yra tie skirtumai, kuriais pasižymi suvalkietiškoji ir dzūkiškoji krašto dalys.
Piratai ir Olimpo dievai
Kuklūs buvo stakliškiečiai, pasivadinę „Mažyliais“, bet Išlaužo seniūniją atstovavę bendruomenės traukė visų žvilgsnius ir apranga, ir kiemelio puošyba. Jie – „Išlaužo vandenų piratai“, išdidžiai demonstruojantys savo lobių skrynią, statines romo ir įspūdingus ginklus, savo prisistatyme pagrasinę užgrobti jiems patikusį Jiezno ežerą. Nesnaudė piratai ir paskui, besisvečiuodami pas kaimynus priglaudė savo skrynioje ne vieną jiems patikusį daiktą. Bet ar galima pykti ant tokių išdaigininkų? Tuo labiau, kad sąskrydį nušvietė olimpinių žaidynių šviesa, dovanota iš Prienų atvykusių deivių ir dievų, priminusių taip neseniai medalių spindesiu nušviestus įvykius. Sportinio azarto buvo kupini ir veiveriškiai, metę iššūkį būsimiems varžovams dar prisistatymo metu. Miško močia ir jos palydovai iš Naujosios Ūtos, Ašmintos dainininkė ir kiti bendruomenių atstovai parodė, jog esame turtingi gražiu kraštu, gamtos dovanotomis gėrybėmis, o ypač žmonėmis – darbščiais, išradingais, šmaikščiais ir kūrybingais.
Stiprybė vienybėje
Kad bendruomenių stiprybė vienybėje, priminė stakliškiečiai, didžiulę ropę įstengę išrauti tik visi kartu. Pasak Prienų rajono bendruomenių asociacijos pirmininko V. Kupsto, tikrai daug nuveikti gali tos bendruomenės, kuriose pirmininkas nėra paliktas vienas. Subūrę stiprias komandas, visuomenininkai gali tikėtis parengti daugiau projektų, sutelkti žmones darbui. V. Kupsto manymu, nusilpo tų bendruomenių veikla, kur pirmininkai nebepajėgė vieni pakelti naštos, kažkuo nusivylė, pasikeitė jų gyvenimo aplinkybės. Nėra gerai ir tada, jo manymu, kai viename kaime susikuria dvi bendruomenės, o dar blogiau, kai jos tarpusavyje konkuruoja. Dažnai paaiškėja, jog bendruomenės kuriamos kieno nors interesams tenkinti, siekti politinių tikslų ar garbės. Tai tik suskaldo vietos žmones, verčia juos rinktis puses, iškreipia bendruomeninės veiklos esmę. Tačiau vis dėlto galima pasidžiaugti, teigia V. Kupstas, kad bendruomenės kuriasi ten, kur jų iki šiol nebuvo, kad teikiami labai reikalingi rajono gyvenimui projektai ir jie sėkmingai įgyvendinami. Tai, kad antrajam Strategijos įgyvendinimo etapui pateikti daugiau kaip 20 projektų, mero V. Bujanausko manymu, rodo mūsų rajono bendruomenių tvirtumą ir aktyvumą, sprendžiant svarbias vietos žmonėms problemas.
Sportinės rungtys ir apdovanojimai
Dar vienas labai džiuginantis dalykas – mėgiama švente tapęs sąskrydis. Kad šis įvykis svarbus bendruomenėms, rodo ne tik dalyvių skaičius, bet ir jų entuziazmas. Gražiai papuošę kiemelius, palinksminę žiūrovus, pasisotinę savais valgiais ir pavaišinę kaimynus, popietę bendruomenių atstovai praleido, rungdamiesi tarpusavyje futbolo ir tinklinio aikštelėse, traukdami virvę. Komandų laukė itin dailūs prizai, kuriuos pagamino menininkė Aušra Deltuvienė. Futbolo žaidime nenugalimi buvo šeimininkai jiezniečiai, antroje vietoje palikę prieniškius, o trečioje – bendruomenę „Mauručia“. Išlaužo komanda triumfavo tinklinio aikštelėje, kur antroji vieta teko „Mauručios“ atstovams, o trečioji – prieniškiams. Virvės traukimo rungtyje stipriausi taip pat pasirodė esą Išlaužo piratai, nugalėję antrąją vietą iškovojusią Naujosios Ūtos komandą ir trečioje vietoje likusius prieniškius. Labiausiai sporte pasižymėjusiems išlaužiškiams atiteko ir pereinamoji taurė. Už kiemelio puošybą, itin įspūdingą prisistatymą jiems padovanotas ir didysis prizas – Mero taurė bei garbė surengti sekantį sąskrydį savo seniūnijoje. Išmoningai pasirodžiusiems prieniečiams skirta antroji vieta, o naujaūtiškiams – trečioji. Linksmiausios komandos nominacija vėlgi atiteko Išlaužo seniūnijos atstovams, už gausų dalyvių skaičių buvo apdovanoti naujaūtiškiai. Neliko nuskriausti ir šventės šeimininkai – prizas jiems teko už vaišingumą, gerą pasirengimą sąskrydžiui ir jo organizavimą. To jie tikrai nusipelnė, o savo patirtimi mielai pasidalins su renginio favoritais išlaužiškiais, kurie, reikia tikėtis, jiems atitekusią užduotį įvykdys kuo geriausiai.
