Vilija Čiapaitė
Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje susirinko nedidelis būrelis žmonių, norinčių pabendrauti su prozininke, poete, žurnaliste, fotografe Sara Poisson. Renginys buvo pradėtas akordeonisčių muzika, kuri tarsi supažindino su būsimu susitikimu su paslaptinga, o gal gana įdomia pavarde – Poisson.
Autorė, kaip sakė buvusi mokytoja Anarsija Adamonienė, yra XXI amžiaus rašytoja, o jos kūriniuose jaučiamas moderniškumas, naujoviškumas.
Dirbdama žurnaliste ji pasirašinėjo kaip Rasa Čergelienė. Tačiau pradėjusi rašyti vis tik pakeitė savo pristatomąjį vardą. Ji savo kūryba daugelį visada nustebina, nes žinodamas jos darbus gali pasakyti, kad ji – tai žmogus, kuris atspindi tarsi dvi asmenybes viename.
Susirinkusiems kilo klausimas – kodėl Rasa Čergelienė, pasislėpė po slapyvardžiu Sara Poisson? Kaip paaiškino autorė, Sara – tai kita tvarka sudėliotos jos tikrojo vardo raidės (Rasa), o apie Poisson ji pasakojo ilgėliau. Pasak jos, šį žodį išvertus iš anglų kalbos ir iššifravus tiesmukai, tai reiškia nuodai, tačiau „poisson“ yra prancūziškas žodis, reiškiantis „žuvis“.
Kūrybinis vardas, kaip pasakojo autorė, atklydo iš rašytojos Mari Poisson, kuri pasiūlė vadintis Sara Poisson. Kaip pasakojo viešnia, kadangi Mari yra žydė, tai kartu su prancūziška pavarde jai atiteko ir žydiškas vardas.
Viešnia sakė, jog šį pseudonimą suvokia kaip sceninį vardą, kuris susijęs su tuo, kas skirta publikai, viešinimui, netgi apsinuoginimui. Tai tarsi nauja pakopa, naujas vaidmuo, naujas gyvenimas – tai, ką bandoma atskirti nuo buvusio gyvenimo, patirties, ryšių, žymima tarsi nauju ženklu, kuriuo neretai tampa kitas vardas. Pasak autorės, tas naujas gyvenimo etapas prasidėjo, kai išsiskyrė su vyru ir viena pradėjo auginti dvi dukras. Prie šio komplekto prisidėjo fotografija, poezija, proza ir naujas pseudonimas.
Apie Sarą Poisson
Sara Poisson (tikr. Rasa Čergelienė, g. 1964) – poetė, prozininkė, eseistė, žurnalistė. Studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakulte ir įgijo žurnalistės kvalifikaciją. Dirbo „Panevėžio balso“ redakcijoje, vėliau dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente. Išleido tris eilėraščių rinkinius: „Nelygybė“, „Kūno išganymas“, „Pasienis“. 2005 m. išleido novelių rinkinį „Šmogus“, kuris Metų knygos akcijos metu buvo išrinktas į geriausių metų prozos knygų penketuką. Po dvejų metų išleido pirmąją esė knygą „Čiupinėjimo malonumas“. Beje, novelių rinkinys „Šmogus“ tapo nemenku literatūros įvykiu, buvo palankiai įvertintas specialistų ir skaitytojų. Jame žaidžiama itin subtiliais žmonių santykių niuansais, nuotaikomis, fizinio pasaulio detalėmis ir jų įspaudais sąmonėje. Registras plečiasi nuo psichologizmo iki magiškojo realizmo ir siurrealizmo. „Čiupinėjimo malonume“ – novelės žanrui artimų esė rinkinyje – vyrauja subtilus psichologizmas, grakščiais paradoksais žavinti ironija ir intelektuali provokacija: pasakotoja gina tai, kas šiaip jau laikoma silpnybėmis, – tinginystę, neracionalumą, teisę išdidžiai ir išraiškingai klysti.
