Vilija Vilužė
Lapkričio 1-oji pradžiugino gražiu oru. Visai netikėtai nutariau paėjėti N. Silvanavičiaus gatve (Birštone) nuo pagrindinio kelio ir nukakti iki parduotuvės „Norfa“. Buvo smagu ridentis nuo kalno neseniai nuklotu šaligatviu, net skaičiavau elektros stulpus… Tačiau, kaip bebūtų juokinga, pačioje nesaugiausioje kelio ruožo dalyje šaligatvis baigėsi. Kitoje kelio pusėje nesimatė jokio šaligatvio, o maniškis vedė… į pievas. Laviruodama su pravažiuojančiais automobiliais šiaip ne taip nusileidau pievomis, kelio pamatėliais, pačiu asfaltu. Patikėkit, nugara tekėjo prakaitas, nes buvo tikrai nesaugu nueiti tą kelio atkarpą.
Nukakau iki parduotuvės. Belaukdama atvykstant automobilio, toliau tęsiau kelionę šaligatviu, kuris buvo priešingoje kelio pusėje nuo dviračių tako. Einu sau, mosikuoju rankomis, o čia taip pat šaligatvis baigiasi ir vėl… į pievas. Nusispjoviau ir saugiai perėjusi gatvę toliau žingsniavau dviračių taku. Einu sau ir džiaugiuosi gražiu oru. Automobilis vėlavo. Ką gi, perėjusi dar kartą gatvę, pakele žingsniuoju vėl, šaligatviu, raudonu! Einu einu, ogi ir šis baigiasi ir vėl nuveda į pievas! Pfu, bet čia kaipmat atvyko mano lauktasis automobilis. Taigi trys šaligatviai ir visi trys nuvedė… į pievas. Taip ir nesupratau, kam jie buvo klojami, jei nuveda į pievas, o gal čia naujas Birštono įvaizdis?
