Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius (toliau-Prienų skyrius), vykdydamas 2012 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr.V-1041 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn., vandens ištyrimą. Prienų skyrius informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius (asmens pavardė, gyvenamoji vieta) gauna iš savivaldybėse esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Gavus šią informaciją, vandens tyrimas atliekamas iš valstybės biudžeto lėšų. Vanduo yra tiriamas dėl nitratų ir nitritų kiekio. Geriamojo vandens kokybė yra reglamentuojama valstybės teisės aktais. Vienas pagrindinių yra Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Nesvarbu iš kokio šaltinio tiekiamas geriamasis vanduo, jo kokybės rodikliai yra vienodi. Pagal higienos normos reikalavimus leidžiama nitritų norma – 0,5 mg/l, nitratų – 50 mg/l. 2015 metais Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse buvo ištirtas 60 šachtinių šulinių vanduo, padidintas nitritų – nitratų kiekis nustatytas 15-oje tirtų bandinių. Pagal seniūnijas tyrimų buvo atlikta: Balbieriškio sen.-11, Veiverių sen.-9, Prienų m.-8, Pakuonio sen.-7, Stakliškių sen.-6, Jiezno sen.-6, Naujosios Ūtos sen.-3, Ašmintos sen.-3, Šilavoto sen.-3, Išlaužo sen.-2, Birštono sen.-2. Padidintas nitratų kiekis buvo nustatytas 8 seniūnijose: Prienų m., Balbieriškio, Stakliškių, Pakuonio, Naujosios Ūtos, Jiezno, Veiverių, Ašmintos. Didžiausias nitratų kiekis rastas – 143 mg/l Balbieriškio sen. ir 142 mg/l Stakliškių sen. tirtame šulinių vandenyje. Atlikus tyrimą, apie nekokybišką vandenį Prienų skyrius pateikia informaciją tiek tiesiogiai vartotojui, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Informuojama ne tik apie rezultatus, bet ir pateikiamos rekomendacijos kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Tačiau, gaunant informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, pasitaiko netikslumų: vartojamas centralizuoto vandentiekio vanduo, pateikiamas neteisingas adresas, asmenys atsisako tyrimų atlikimo. Tai trikdo tinkamą tyrimų atlikimo organizavimą. 2015 m. tokių atvejų pasitaikė – 10.
Kokią įtaką gyventojų sveikatai gali turėti šachtinių šulinių vandens kokybė? Padidinta mikrobinė tarša tampa rizika susirgti ne tik bakterinės kilmės ūmiomis žarnyno grupės infekcinėmis ligomis, bet ir virusų sukeliamais žarnyno grupės susirgimais. Padidintas nitritų – nitratų kiekis vandenyje yra ypač pavojingas nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jų toksinis poveikis pasireiškia sutrikusiu organizmo aprūpinimu deguonimi. Nitratai, virtę nitritais žmogaus organizme, hemoglobiną paverčia methemoglobinu, dėl ko vystosi vidaus deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 %, pasireiškia klinikiniai methemoglikemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja jo oda ir gleivinės. Nesuteikiant pagalbos, atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti. Jei mikrobinę taršą dar galima pašalinti virinant vandenį, tai nitratai ir nitritai tokiu būdu nesumažėja. Dėl to labai svarbu žinoti šachtinių šulinių vandens kokybę.
Kadangi šachtinių šulinių vanduo lengviausiai užteršiamas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja esant galimybei jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų arba gręžtis individualius artezinius gręžinius. Jei gyventojai pasirenka geriamojo vandens šaltiniu šachtinio šulinio vandenį, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:
- renkant šulinio vietą, sanitariniai atstumai turi būti: nuo gyvenamojo namo – 7,0 m, nuo garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10,0 m, nuo tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės – 25,0 m;
- šulinio viršus turi būti ne mažiau kaip 80 cm nuo žemės paviršiaus;
- aplink šulinį 70-80 cm spinduliu ir 10 cm nuolydžiu užpilamas molio sluoksnis arba išbetonuojama apsaugant nuo paviršinių vandenų patekimo;
- rentinys uždengiamas sandariu dangčiu, virš kurio padaromas apsauginis stogelis;
- vieną kartą metuose rekomenduojamas šulinio valymas bei dezinfekcija.
Primename, kad vandens kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinį vandens ištyrimą, jokie kiti būdai nėra teisės aktais reglamentuojami ir patikimi. Geriamąjį vandenį galima išsitirti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriuje: Aušros g. 44, Kaunas, tel. (8 37) 331699. Konsultacinę pagalbą galima gauti adresu Prienai, J.Brundzos g, 12A,Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius, tel. (8 319) 51162.
Almiras Skiauteris
