Vilija Čiapaitė
Rugsėjo pirmoji – daug kam pirmieji žingsniai į mokslo ir žinių šalies labirintus, kitiems informacijos ir išminties tobulinimosi tęstinumas, o dar kitiems – tramplinas į suaugusiųjų gyvenimo peripetijas.
Ši Rugsėjo pirmoji – tai kvepiančių obuolių, ankstyvų rudeninių gėlių, nusėjusių darželius, ankstyvo derliaus ir saulės spindulių nugairinta diena. Mokinukai ir jų tėveliai, moksleiviai, abiturientai, savivaldybės darbuotojai, meras, Prienų parapijos klebonas ir kunigai – visi jie atvyko ant „Žiburio” kalnelio susitikti, pasveikinti su mokslo metų pradžia. Beje, meras Alvydas Vaicekauskas kiekvienai mokymo įstaigai padovanojo po Prienų rajono vėliavą, kurios plazdės prie mokyklų, skatindamos pilietiškumą.
Tarp šurmuliuojančiųjų pamačiau ir buvusias mokytojas, kurios it tie pirmokėliai džiūgavo. Šventiškai pasipuošusios, rodos, laukė savo mokinių su gėlėmis… Tačiau taip man tik atrodė… Pakalbintos jos nebuvo šnekios, bet išgirdau sakant, jog tapti geru mokytoju reikia ne tik mokant mokinius, bet ir mokantis iš jų. Gal tai gyvenimiška tiesa, kuomet šias mokytojas gali drąsiai pavadinti nugludintais deimantais, kurie švietė ir dalino tai, kas brangiausia, kas neįkainojama, kas suteikė gyvenimo prasmę. Tad galima pasakyti – su Rugsėjo pirmąja, brangiosios mokytojos, mokiniai ir abiturientai. Lai deimantų paskleistos šviesos neužtemdo debesys, lai mokslas būna gyvenimo tikslas, kurio padedami pasieksite aukštumas. Tik didelio darbo, užsispyrimo ir mokytojų, antrųjų tėvų, dėka jūs žengiate dar vieną pakopą užsibrėžto tikslo link.
O ką . pinigų pritrūko visoms rajono mokykloms įteikti Lietuvos vėliavas?