Vidmantas Venclovas
Švietimo ir mokslo ministerija vis dar svajoja savo unikaliais sprendimais dėl mokyklų tinklo pertvarkymo pasiekti jos įsivaizduojamų tikslų, kurie turėtų pagerinti mokinių pasiruošimo lygį. Bet visiškai pamirštama, jog švietimas negali būti vertinamas ekonominiais rodikliais. Švietimas – tai mūsų socialinio gyvenimo pamatas. Mes žinome, kaip nyksta vietovės, kuriose buvo uždarytos mokyklos. Vaikai atitraukiami nuo savų ištakų. Jaunos šeimos kurtis tokiose vietovėse vengia ir keliasi ir į taip perpildytus miestus. Regionų švietimas su baime laukia šių metų rugsėjo, nes didingi protai ministerijoje nutarė, jog gimnazijų 11 klasėse turi būti ne mažiau 21 gimnazisto. Kodėl būtent tiek?
Būtent apie galimas permainas ir turėjau pokalbį su Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Rimvydu Zailsku. Paklaustas, ar rugsėjį kaimiškų vietovių gimnazijos surinks į 11 klases po 21 gimnazistą, atsakė, jog į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra, bet pasiūlė neskubėti, nes vienas iš tinklo pertvarkos kriterijų dėl mokyklų, kuriose mažiau nei 60 mokinių, uždarymo buvo apskųstas Konstituciniam teismui. Jis šį prievartinį reikalavimą atšaukė ir įpareigojo ministeriją pakeisti Švietimo įstatymą, kuriame turės būti įvardinti kriterijai. Deja, bet, pasak skyriaus vedėjo, Švietimo įstatyme nemažai prieštaravimų. Viename straipsnyje rašoma, jog bendrojo ugdymo programa gali būti stabdoma, mokyklai neįvykdžius nors vieno kriterijaus, kitame akcentuojama, jog savivaldybės privalo išlaikyti optimalų tinklą. Deja, R. Zailsko teigimu, ministerijos teisininkai nemato prieštaravimų, nors tai akivaizdu.
Tiesa, Prienų rajone tik vienai iš pagrindinių rajono mokyklų gresia uždarymo scenarijus. Pakuonio pagrindinė mokykla jau buvo patekusi į pertvarkų mėsmalę, kai buvo sprendžiama dėl vidurinio ugdymo panaikinimo. Tuomet mokyklai vadovavo Rimvydas Zailskas. Dauguma kalbintų pakuoniškių iki šiol dėl to kaltina dabartinį skyriaus vedėją. O jis buvo kategoriškas ir pasakė: „Tai nebuvo mano darbas“. Pasak jo, reikia klausti tuometinį Švietimo skyriaus vedėją, kuris galėtų paaiškinti jo ir Kauno rajono kolegos susitarimus. Nes uždarymui numatyta Piliuonos mokykla tapo gimnazija, o Pakuonio vidurinė mokykla virto pagrindine. „Tai buvo klaida ir nuosprendis Pakuonio kraštui“, – konstatavo R. Zailskas.
Bet grįžkime prie dabartinių reikalų. Skyriaus vedėjas buvo susitikęs su kaimo vietovių gimnazijų vadovais. Buvo kalbamasi apie ministerijos kriterijaus įgyvendinimą. Pasak R. Zailsko, Veiverių T. Žilinsko gimnazijoje neturėtų kilti problemų su 11 klasės komplektacija.
Kalbant apie Jiezno ir Stakliškių gimnazijas, skyriaus vedėjas teigė, kad Stakliškių gimnazijos vadovas pilnas optimizmo, jog 11 klasė pasipildys mokiniais iš aplinkinių vietovių ir kriterijus bus įvykdytas. Jiezno gimnazijos direktorės Neringos Zujienės kalbose prieš susitikimą optimizmo buvo mažiau, bet po diskusijų ir plano aptarimo optimizmas atsirado. Rimvydas Zailskas įsitikinęs, jog gimnazijos susitvarkys, svarbiausia išgyventi 2024 metus, o vėliau viskas gali pasikeisti. Jiezno gimnazijos direktorė naujienų portalui kvitrina.com į klausimą dėl 11 klasės formavimo atsakė užtikrintai, jog jog 2024 metais problemų neturėtų būti, bet 2025 m. dar daug klaustukų.
Švietimo ir sporto vedėjas apgailestauja, jog net Tūkstantmečio programos kriterijai tarpusavyje nedera. Rodikliai grynai ekonominiai ir orientuoti į mažų mokyklų uždarymą. Vėl įvestas kriterijus 200 mokinių, o ką daryti mažesnėms mokykloms? Ten gi taip pat mokosi mūsų ateitis.
R.Zailskas įsitikinęs, jog dabartinį pasirinktą kursą galima drąsiai vadinti „griežtos rankos“: „Blėsta pasitikėjimas mokyklomis, stiprėja ir griežtinama kontrolė, sukurta mokyklų priežiūros institucija, atsisakoma demokratinių procesų“.
Pasak skyriaus vedėjo, kuris kartu su kolegomis rajone kuria pasitikėjimu ir susitarimais grindžiamą švietimo bendruomenę, nesuprantama, kodėl dabartinė valdžia pyksta ant Lietuvos žmonių.
Pokalbio pabaigoje R. Zailskas pasidalino informacija ir apie buvusios Šilavoto pagrindinės mokyklos mokytojų likimus. Anot jo, keli mokytojai nutarė pailsėti, kitiems buvo pasiūlytas darbas įvairiose rajono švietimo įstaigose ir, jo žiniomis, mokytojai dirba.
