Jonas Kavaliauskas
Rugsėjo 2 d. Prienų rajono savivaldybės švietimo įstaigose prasidėjo 2024/2025 metų mokslo ir žinių laikotarpis. Apie pokyčius rajono mokyklose kalbėjau su Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Rimvydu Zailsku, kuris situaciją apibūdino vienu taikliu sakiniu – pokyčių dinamika nepalanki.
Nors mokinių rajono švietimo įstaigose sumažėjo ne tiek daug (-67), bet pokyčiai nesmagūs.
Dėl Švietimo ir sporto ministerijos priimtų sprendimų Stakliškių gimnazijoje nesuformuota 11 klasė. Dėl tėvų sprendimų Pakuonio vidurinėje mokykloje nesuformuotos 5, 6, 7 ir 9 klasės. O Išlaužo pagrindinėje mokykloje – 9 klasė. Kitose rajono švietimo įstaigose suformuotos visos klasės.
Pasak R. Zailsko, situacija nelabai maloni, nors rajono švietimo įstaigose sudarytos tinkamos sąlygos mokytis, mokyklos bendruomenės aktyvios ir daro viską, kas įmanoma. Deja, ne viską galima numatyti, nes daug kas priklauso nuo tėvų sprendimų.
Štai, anot vedėjo, į Pakuonio seniūniją iš kitur atsikraustę gyventi šeimos ne visada vaikus atveda į vietinę mokyklą. Paradoksas ir tai, jog dėl seniūnijų mokyklų išlikimo daugiausiai pergyvena jau baigusių jas mokinių tėvai. Tiesa, R. Zailsko teigimu, Pakuonio seniūnija, mokykla ir bendruomenės bando telktis ir išvengti mokyklos uždarymo. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas pabrėžė, jog Pakuonio mokykloje bus permainų, bet pagrindinį, priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą būtina išsaugoti. Tiesa, galutinius sprendimus turi priimti rajono vadovai.
Mokinių migracija tarp savivaldybių duoda naudos ir mūsų krašto mokykloms. Jas pasirenka nemažai mokinių iš Alytaus, Kaišiadorių, Trakų rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybės.
R. Zailsko teigimu, dabartinės Švietimo ir sporto ministerijos argumentas dėl 21 mokinio 11–12 klasėse, jog bus galimas didesnis norimų dalykų pasirinkimas, pagrįstas kažkokiais skaičiais, kurie neatspindi realios situacijos. Prienų rajono savivaldybėje gimnazijų abiturientų egzaminų rezultatai net aukštesni už šalies vidurkį, todėl negalima tvirtinti, jog mokiniams sudaromos prastesnės sąlygas mokytis kaimuose nei sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Švietimo specialisto manymu, NŠA sukūrimas ir jai priskirtų darbų kiekis bei sudėtingumas neparemtas finansiniais ištekliais, todėl sunku tikėtis atitinkamų dabartinei situacijai sprendimų.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo įsitikinimu, pokyčių švietime galima sulaukti, jei į valdžią ateis kitos politinės jėgos, nes dabartinė valdžia jokių sprendimų, tinkančių regionams, nedarys.
