Lietuvių kalbos tarmės viena nuo kitos ir nuo bendrinės lietuvių kalbos skiriasi įvairiomis ypatybėmis: fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikos. Jas visas sieja ir daug bendrų bruožų: laisvasis kirtis, priegaidžių, ilgųjų ir trumpųjų balsių (bent kirčiuotoje galūnėje), kietųjų ir minkštųjų priebalsių prieš užpakalinius balsius opozicija, tos pačios gramatinės kategorijos, tas pats žodyno branduolys.
Apie tarmes prozininkas Romualdas Granauskas yra pasakęs „Tarmė lyg apatiniai marškiniai prigludę prie kūno, mes jų net nejaučiam, o bendrinė kalba, visai kas kita, tai jau kelnės ir švarkas…“.
Kovo 10 d. Skriaudžių laisvalaikio salėje vyko Prienų krašto muziejaus Skriaudžių buities muziejaus ir Prienų Justino Marcinkevičiaus VB Skriaudžių bibliotekos renginys „Atvertos durys. Tarmės“, kuris buvo skirtas šių metų Lietuvių kalbos dienoms paminėti.
Buvo atsigręžta atgalios ir sužinota, jog iki atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę (1918 m.) dar tvirtai nesusiformavusi ir ribotai vartojama bendrinė kalba tarmių raidai poveikio beveik neturėjo. Jos įtaka didėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, kuomet suaktyvėjo žmonių bendravimas. O tam turėjo įtakos dideli ekonomikos, kultūros, švietimo pokyčiai, kaimo ir žemės ūkio reformos.
Renginio metu etnologė Laimutė Baltakojė papasakojo apie lietuvių kalbą, tarmes, jų panašumus, skirtumus ir ypatumus. Gausiai susirinkę Skriaudžių ir Veiverių mokiniai turėjo puikią galimybę išgirsti, kokia skirtinga ir įvairi yra lietuvių kalba. Būtent renginio metu buvo šaunu iš mokinių lūpų išgirsti eiles ir pasakojimus visomis tarmėmis. Malonu buvo išgirsti aukštaičių, suvalkiečių, dzūkų, žemaičių šnektas. Renginį paįvairino Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokinių skaitomi, deklamuojami kūriniai.
O kad lietuvių kalba turtinga, įvairiaskambė puikiai atsispindėjo Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vokalo studijos „Cukriukai“, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos vokalo studijos „Intermezzo“ atlikėjų pasirodymuose.
Eilėraštis, skirtas Lietuvai, kurį padovanojo Skriaudžių pagrindinės mokyklos IUG „Smalsučiai“ ugdytiniai sulaukė susirinkusiųjų dėmesio.
Taigi, renginys susirinkusiems atnešė geros nuotaikos, šiltų emocijų ir daug žinių. Juk nepaprastai svarbu saugoti savo kalbą, tarmes ir jų autentiškumą. Juk Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą, J. Jablonskis yra pasakęs: „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“.
Ir dar. Norisi pasidžiaugti, kad susirinkusius į nuostabų kanklių skambesio pasaulį, drauge dainas dainuojant, pakvietęs Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ dar labiau suvienijo susirinkusius meilei lietuviškam žodžiui bei tarmėms ir jų išsaugojimui.
