Ši Veiverių užtvindinimo istorija tęsiasi ne vieną dešimtmetį, bet dėl savivaldybės, o kartu ir valstybės ubagiškos finansinės padėties pastaruoju metu virto tikru detektyvu. Problema paaštrėjo, kai Veiverių bendruomenės centras pradėjo vykdyti erdvės šalia kelio į Pažėrus sutvarkymo projektą. Visuomenininkai apkaltino Savivaldybės darbuotojus lėšų švaistymu, savo porciją neapykantos gavo ir bendruomenė, bet tiesa tame, jog problema, dėl kurios sukeltas triukšmas, slypi visiškai kitur.
Prieš gerus du dešimtmečius Veiveriai buvo apraizgyti lietaus vandens surinkimo grioviais. Toks griovys ėjo
ir šalia dabartinės Vingio gatvės. Deja, dauguma veiveriškių, toje vietovėje gavę sklypus, kanalizavo griovį ir džiūgavo, jog padidino savo žemės sklypų funkcionavimą.
Tačiau ir tai ne viskas. Kai kurie „rūpestingi“ veiveriškiai dešimtmečius į lietaus vandens griovius leido, o kas paneigs, jog ir dabar neleidžia, nuotekas, kurios nusėsdavo į minimo griovio dugną, o po užtvindinimų „papuošdavo“ miestelį išskirtiniais vaizdais ir, žinoma, kvapais.
Po paskutinio Veiverius ištikusio potvynio
vėl visi buvo sukelti ant kojų. Išklausyti problemų buvo pasitelktas ir Seimo narys
A. Palionis.
Savivaldybės administracijos atsakingi specialistai tikina, jog šiai problemai
išspręsti yra paruoštas projektas, bet jo įgyvendinimui nėra lėšų ir nežinoma,
kada bus.
Ir vis dėlto jei problema egzistuoja, ją reikia spręsti, o ne rėkauti, jog niekas nieko nedaro. Veiveriuose yra dvi bendruomenės, daug stiprių ūkininkų, verslo įmonės, aktyvūs visuomeninės organizacijos „Už socialinį teisingumą“ nariai, įtakingi savivaldybės Tarybos nariai – visa tai didžiulė jėga. Tai kodėl neprisiminti, jog miestelio gerovė priklauso nuo visų ten gyvenančių? Jei kiekvienas prisidės, tai ir problema bus išspręsta. Matyt, niekas nenori imtis iniciatyvos veikti, nors, kaip rodo įvykiai, reikalaujančių darbo iš kitų yra pakankamai.
Iš tiesų nesmagu, kai gražiai sutvarkyti sklypai atsiduria po vandeniu. Toks pats likimas laukia ir sutvarkytos viešosios erdvės, nes jos projektas privalo būti įgyvendintas, kitu atveju nuplauks tie 200 000 litų kartu su potvynio vandeniu.
Kažkodėl tikiu, jog ir nuo užtvindinimų nukentėję, ir jų neragavę veiveriškiai pademonstruos bendruomeniškumo jėgą. Gal tada ir Savivaldybė suskubs paieškoti lėšų, o gal imsis organizatoriaus vaidmens.
Jonas Kavaliauskas
Geriausiai tai paaiškintų gyvenantieji šalia. O jei norite mano paaiškinimo, skambinkite 🙂