Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, apklaususi savivaldybes ir gavusi jų siūlymus, parengė keturis galimus mokyklų tinklo tvarkymo variantus, kurie bus pateikti diskusijoms. Visuose siūlomuose variantuose prioritetas išlieka mokyklų, ypač pradinių klasių, išsaugojimas mažesnėse regionų savivaldybėse. Šie siūlymai pristatyti Prezidentūros surengtame Regionų forume.
„Negalime nematyti artimiausių metų tendencijų, kad vaikų Lietuvoje nuolatos mažės. Mūsų prioritetas, kurį esame įrašę Vyriausybės programoje ir nuo kurio neatsitraukiame, – suteikti lygias galimybes visiems vaikams įgyti išsilavinimą, užtikrinti švietimo prieinamumą, stiprinti regionus, sudaryti kuo geresnes sąlygas šeimoms gyventi, dirbti, auginti vaikus. Ypač išskiriame pradines klases, ne tokiame amžiuje mokykla turi būti kuo arčiau vaiko. Jaunos šeimos neturėtų būti verčiamos ieškotis kitos gyvenamosios vietos vien dėl to, kad keliolikos kilometrų atstumu aplink nebėra jokios mokyklos. Nenorime vienodo nustatyto standarto, privalomo visiems, norime suteikti laisvę mokykloms ir savivaldybėms formuoti tokio dydžio klases, kurios realiai atitinka situaciją vietovėse. Todėl siūlome įtvirtinti ir praktiką, kad prie mažesnių klasių išlaikymo prisidėtų ir savivaldybės“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Keturios alternatyvos, kaip galėtų būti reguliuojamas mokyklų tinklas
Pirmoji galima alternatyva – palikti dabartinį tinklo kūrimo reglamentavimą, bet optimizuoti mokyklų veiklą. Tai reiškia, kad biudžetas, pamokų tvarkaraščiai, pirkimai būtų bendri, taip pat būtų įdiegiami bendri mokinių pavėžėjimo maršrutai, „dalinamasi“ mokytojais tarp mažų mokyklų. Tačiau problema ta, kad toks modelis neatliepia regionų poreikių, mokyklos „tolsta“ nuo mokinių gyvenamosios vietos, išauga mokinių pavėžėjimo išlaidos ir kt.
Antroji galima alternatyva – jungtinės mokyklos ir modulinės klasės. Jungtinės mokyklos modelis mažintų itin mažų mokyklų skaičių – jos būtų sujungiamos su arčiau esančiomis ar kuriami filialai, arba galėtų būti kuriami stiprūs regioniniai centrai (mokyklos su išplėstinėmis paslaugomis) ir prie jų prijungiami mažesni skyriai (pradinės klasės).
Modulinė klasė – tai klasė, kurioje ugdomi atitinkamos programos skirtingo amžiaus ar klasių mokiniai pagal sujungtus ugdymo planus, dalį pamokų vedant kartu, dalį – atskirai.
Nors yra nemažai privalumų, tačiau ši alternatyva turi ir nemažai trūkumų, pvz., mokytojams sunku dirbti su skirtingo amžiaus vaikais vienu metu, jungtinėse klasėse gali nukentėti ir mokinių, ypač vyresnių, ugdymo kokybė.
Trečias siūlymas diskusijoms – lanksčiai apibrėžiamas mokinių skaičius klasėje. Šiuo atveju mažos mokyklos taptų daugiafunkcėmis erdvėmis (mokykla + bendruomenės centras). Būtų nustatomi keli skirtingi mokinių skaičiaus klasėse dydžiai. Savivaldybės pačios galėtų pasirinkti, koks variantas joms aktualesnis.
Apklausus 22 regionų savivaldybes, kokios būtų jų įžvalgos dėl mokinių skaičiaus klasėse, buvo pasiūlyta tą skaičių sumažinti.
Pradinės klasės. Šiuo metu nustatyta, kad pradinėse klasėse gali mokytis 8–24 mokiniai. Ministerija siūlo svarstyti kelis variantus. Pvz., 1–4 klasėse leisti formuoti mažiausią klasę iš 6 mokinių. Antras variantas galėtų būti leisti sudaryti mažesnes nei 8 mokinių klases ir numatyti, kiek lėšų skiria valstybė, kiek prisideda savivaldybė.
5–10 (I ir II g) klasės. Pagal dabartines nuostatas 5–10 (I ir II g) klasėse gali mokytis nuo 8 iki 30 mokinių. Mažiausia – 8 mokinių klasė mokykloje gali būti tik viena. Tokią klasę finansuoja savivaldybė. Siūlomi svarstyti keli variantai. Pirmas – nenustatyti mažiausio mokinių skaičiaus klasėje. Antras – leisti sudaryti mažesnes nei 8 mokinių klases, tokią klasę finansuotų savivaldybė. Trečias siūlymas – mažiausią mokinių skaičių mažinti iki 6 mokinių.
III–IV klasės. Dabar jose mokosi 21–30 mokinių. Išimtys – mažose gimnazijose gali būti 12 mokinių, kai 50 proc. prisideda savivaldybė. Numatoma apsvarstyti tokį variantą: jei gimnazijoje buvo sudaryta viena III gimnazijos klasė, tai kitais mokslo metais IV gimnazijos klasėje gali mokytis mažiau kaip 12 mokinių. Tokią klasę finansuotų savivaldybė.
Ketvirtoji mokyklų tinklo alternatyva būsimoms diskusijoms – mokyklos ugdymo krepšelis. Tokiu atveju finansavimas mažoms savivaldybių mokykloms nepriklausytų nuo klasės dydžio. Mokykla, gavusi ugdymo lėšas, savarankiškai derintųsi ugdymo procesus pagal nustatytą mokyklos ugdymo standartą, o savivaldybė vadovautųsi mokyklų tinklo standartu.
Toks modelis būtų aktualesnis kaimo vietovių progimnazijoms ir pradinėms mokykloms. Šis finansavimo modelis sudarytų galimybę savivaldybėms išsaugoti ugdymą nuošalesnėse vietovėse.
Bus tariamasi su socialiniais partneriais
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudarys darbo grupę ir kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija, mokslininkais, švietimo ekspertais išsamiai išnagrinės šių alternatyvų privalumus ir trūkumus, pateiks mokyklų tinklo kūrimo taisyklių projektą viešosioms konsultacijoms.
ŠMSM informacija
