Nemunas – liaudies dainose apdainuota upė, istorijos bėgyje tarnavusi natūralia užtvara nuo užpuolikų, maitinusi žvejus, plukdžiusi medkirčių plaustus, pirklių laivus. Tačiau jo paslaptingiausia dovana yra skirta Birštono kraštui. Tai 65 kilometrus bevingiuojančios kilpos, kurių juosiamas glūdi karališkuoju buvęs Birštonas. Ir nors plati ir gili upė buvo nuo seno naudojama laivybai, tačiau jos kilpos žemėlapyje buvo pažymėtos gana vėlai, tik prieš 160 metų, o iki tol jas gaubė paslaptis ir nežinomybė. Be abejo, senųjų laikų keliautojai turėjo stebėtis Nemuno ties Birštonu klaidumu, gal tai aiškino blogųjų jėgų žabangomis, ar išdykusio upės dievaičio pokštais, tačiau šiandien žinoma, jog upės vingiai susiformavo dėl žemės plutos lūžių. Įstabu yra tai, kad dėl to Nemunas teka visų pasaulio šalių kryptimis, tačiau šį įdomų reginį nuo Birštono atragio dabar slepia aukšti medžiai. Tai ne vienintelė gamtos dovana Birštonui – dosniai iš žemės gelmių čia trykšta mineralinio vandens versmės, nuo seno naudojamos įvairių ligų gydymui.
Birštono gamtos dovanos
Įstabus kraštovaizdis, unikali upės tėkmė, gydančiojo vandens šaltiniai, tankūs miškai… Tai tokia dovana, kuri pati nukrito į rankas lietuviams, o jie ja deramai naudojasi visais laikais. Birštone karališkąsias medžiokles rengė Vytautas Didysis, sukviesdavęs čia į jo dvarą atvykdavusius užsienio didžiūnus, mėgo poilsiauti karaliaus Jogailos palikuonys, ką bekalbėti apie paprastus žmones, kurie kūrėsi derlingose žemėse, amžius po amžiaus gyveno viena karta po kitos, besidžiaugdamos Dievo dovanotu krašto grožiu, sveikatą saugančiu oru ir vandeniu. O jo gydančiąsias savybes sumaniai panaudojęs Stakliškėse dirbęs gydytojas atvėrė Birštonui kelią, kuriuo jis ir šiandien sėkmingai žengia. Nedidukas miestelis išaugo į gražų kurortą, kuriame sveikatos ir poilsio ieškojo ne tik garbūs ir iškilūs Lietuvos žmonės, bet ir dvasią bei kūną gydantieji ligoniai iš Rusijos. Po nuosmukių ir pakilimų, po karų ir okupacijų, Birštonas ir toliau gyvuoja, o jo gamtos dovanomis naudojamasi ir šiandien. Ypač šiandien, kuomet beveik kiekvienas nešiojame civilizacijos žymes kūnuose ir sielose, ramus ir tykus kurortas yra saugi priebėga nuo varginančios kasdienybės.
Ramybės ir tylos užutėkis
Sanatorijos ir gydyklos tradiciškai kūrėsi pačiame Birštone, o jo vaizdingos apylinkės ilgą laiką liko mažai naudojamos kurorto tikslams. Šią situaciją pakeitė „Karališkoji rezidencija“, 2007-aisiais metais įsikūrusi atokiau nuo miesto šurmulio, Nemuno kilpos pakrantėje. Nuo judraus kelio viešbutį užstoja medžiais apaugęs paupio šlaitas, gaivų orą, žodžiais neišreiškiamą ramybę dovanoja šimtametės pušys… Vos čia atsidūręs jautiesi atitrūkęs nuo visko per šviesmečius, nors iš tiesų – Birštonas ir Prienai ranka pasiekiami. To, kuo dosnus Birštonas ir jo apylinkės, čia su kaupu: tylos, kurią papildo medžių ošimas ir paukščių čiulbėjimas, prislopinti poilsiautojų balsai, ramybės, kurios netrikdo automobilių ūžimas ar gatvės triukšmas, gamtos grožio, kuris čia mažai paliestas žmonių rankų, ir apgaubiančios, į save patogiai nugramzdinančios ypatingos atmosferos, kuriamos upės vingių ir čia ypač aiškiai juntamos. Tas, kas įžvelgė šios vietos unikalumą ir leido tuo naudotis kitiems, išties atrado Eldoradą ir jo neįkainojamas dovanas, ne auksą ir brangenybes, o tai, kas net ir už juos neįgyjama – sveikatą grąžinantį šaltinį.
Karališkosios paslaugos – kiekvienam
Kurortinio viešbučio pavadinimas „Karališkoji rezidencija“ jokiu būdu nereiškia, jog čia yra tik tituluotųjų asmenų zona, į kurią gali patekti tik karališko kraujo ir pajamų turintys šio laikmečio didžiūnai. Bendrovės direktorius Vidas Morkūnas juokauja, jog kaip tik šiems asmenims čia tikriausia būtų sunkoka atvykti – juk karaliai gauna ne algas, o tik valstybės išlaikymą. Šiaip ar taip, kelias į „Karališkąją rezidenciją“ atviras kiekvienam, didesnes ar mažesnes pajamas gaunančiam žmogui, kuris norėtų čia maloniai praleisti laiką, pailsėti, pasisemti jėgų, atgauti prarastą energiją, pasigydyti. O įstaigos pavadinimas – tai jos teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, tai, ką pajunta čia pabuvęs žmogus. Žinoma, šalia Birštonas ir jo sanatorijos, kurios taip pat siūlo klientams puikias sveikatinimo ir grožio procedūras, apgyvendinimą ir maitinimą, bet, pasak V. Morkūno, yra kai kas, ką tegali gauti tik „Karališkoje rezidencijoje“. Tai išskirtinė paslaugų kokybė ir jų pilnumas: erdvūs kambariai, aukštos klasės maitinimas, turiningas laisvalaikis ir SPA procedūrų kompleksai, kuriami profesionalų, gerai suprantančių klientų poreikius. Vis dėlto rezidencijos karališkumo paslaptis yra ne tik paslaugos – svarbiausia suteikti klientui ne tik tai, ko jis prašo, bet ir dar daugiau. Puiki išvykstančiųjų savijauta, jų nuostaba, kad šioje vietoje jie įgijo tai, ko niekur iki šiol neteko patirti – aiškus ženklas, kad įstaiga pateisino savo vardą ir paskleidė apie jį žinią tolyn.
Svečiams – visa, kas geriausia
„Karališkosios rezidencijos“ vardą jau žino daug žmonių iš viso pasaulio. Dauguma jų šią ramybės oazę atrado po ilgesnių ar trumpesnių paieškų, išbandę ne vieną savo šalies, aplinkinių valstybių kurortus – tai patyrę, išrankūs klientai, žinantys, kokių paslaugų ir už kokią kainą jie norėtų. Pasak V. Morkūno, daugiausiai svečių atvyksta iš artimiausių Lietuvai šalių: Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Baltarusijos, Vokietijos. Klientų srautai nėra gausūs, nes, direktoriaus manymu, Birštonas yra dar neatrastas ramybės mėgėjų, kurių šiais laikais nėra daug. Didžioji dauguma poilsiaujančiųjų ieško triukšmingų pramogų, kurių gausia pasiūla garsėja didieji šalies kurortai Palanga, Nida, Šventoji ir Druskininkai. Neatrastas Birštonas, maža jame atvykėlių – nukenčia ir „Karališkoji rezidencija“, negalinti pati viena egzistuoti be kraštą aplankančių svečių. Vietovės patrauklumas yra ir jos sanatorijų bei viešbučių klestėjimo garantas, mano V. Morkūnas, todėl pasiūlyti klientams visa, kas geriausia, kad jie pamėgtų Birštoną ir norėtų čia sugrįžti, yra kiekvienos krašte veikiančios verslo įmonės garbės reikalas. Tad svarbiausias „Karališkojoje rezidencijoje“ dirbančių žmonių, kurių dauguma yra vietiniai, tikslas – siūlyti kuo aukštesnės kokybės paslaugas, tirti jų efektyvumą, gerinti jas ar keisti kitomis, nuolat tobulėti ir tuo populiarinti savo bendrovę bei gimtinę.
„Karališkojoje rezidencijoje“ sau reikalingas paslaugas randa ir pagyvenusieji žmonės, kuriems būtina slauga. Tuo bendrovė išsiskiria iš daugelio panašia veikla užsiimančių įstaigų, teigia V. Morkūnas. Senyvo amžiaus klientai apsigyvena rezidencijoje vienam sezonui ar keliems, norėdami čia saugiai ir jaukiai praleisti šaltąjį metų laiką ar pavasaroti, o tuo pačiu ir gauti visą kompleksą jiems teikiamų gydymo, reabilitacijos paslaugų. Personalas yra apmokytas pajusti žmogaus poreikius, suprasti jo norus iš pirmųjų ištartų žodžių, todėl kiekvienas čia įsikūręs žmogus pasijunta ypatingai lauktu ir branginamu svečiu.
Profesionalūs, iniciatyvūs, drąsūs, kūrybingi darbuotojai – kertinis įstaigos veiklos akmuo ir visų ateities tikslų pagrindas, įsitikinęs bendrovės direktorius. Juk čia dirbantys žmonės suteikia jaukumo prabangai, įlieja gyvastį ištaigingam pastatui, kuris tampa išties karališkų malonumų kupinu šaltiniu kiekvienam jo duris pravėrusiam žmogui. Su šypsena ir šiluma priimami, su geriausiais linkėjimais išlydimi, rezidencijos klientai atsisveikina tik trumpam – iki kito karto, iki kito malonaus vizito Nemuno kilpų supamame krašte.
