Vilija Čiapaitė
Gal prieš metus, kuomet ieškojau, kur pasilepinti gardžiais patiekalais, buvau maloniai nustebinta, „Pušynės“ virtuvės šefo, o gal šefės, sultingų krevečių salotomis ir jautienos kepsniu. Kažkaip netyčia aptikome picas, kurios buvo tikrai skanios, net priminė ragautas Romoje. Tačiau sužinojusi, jog pasikeitė meniu, pasiryža vėl apsilankyti „Pušynėje“.
Šeštadienis. Pietų metas. Restorane „Pušynė“ nedaug valgančiųjų. Čia tarsi sustojo laikas. Tyla, ramybė, ant palangių sukrovę didžiules žiedų kekes orchidėjos nuteikė šventiškai. Vėjo šiaušiamos pušys už lango ritmingai siūbavo…Priėjus padavėjui užsisakiau trintą baravykų sriubą, paukštieną su keptomis daržovėmis, ledų ir, be abejo, espreso kavos. Padavėjas tyliai, tarsi nematomas, atnešė pasigardžiuoti čia pat keptos duonytės ir tik pagal jų receptą pagaminto sviesto. Kol laukiau užsakymo, pasimėgaudama tepiau žolelėmis, česnaku pagardintu sviestu duonytę. Tarsi burtų lazdele mostelėjus, ant baltai ir tikrai be jokios dėmelės užtiesto stalo atsirado užsakyta sriuba. Mmm, skanu! Valgai ir mėgaujiesi kiekvienu kąsniu! Sriubos puošmena – šviežiai apkeptos plonos baravykų juostelės, voveraitėss suteikė patiekalui gražų įvaizdį.
Kai buvo atneštas antrasis patiekalas, pirmiausiai vizualiai įvertinau vištienos kepsnį ir švelniai karamelizuotas daržoves. Čia jau suveikė teigiami skoniniai receptoriai. Mėsytė sultinga, šviesi, švelniai paskrudinta odelė, o daržovės tiesiog prašyte prašėsi skanaujamos. Valgiau pasimėgaudama kiekvienu kąsneliu.
Desertas taip pat pribloškė, nes trys rutuliukai skirtingų skonių ledų, kukliai papuošti šviežiomis uogomis ir žaliu lapeliu magiškai traukė jų skanauti. Kiekvienas rutuliukas atskirame indelyje. Tai buvo puiku, nes galima pasmaližiavus vienos rūšies ledais drąsiai imtis kitos. O kava tikrai buvo puiki.
Taigi, pietūs buvo puikūs. O ar čia sugrįžčiau? Tikrai sugrįžčiau ir atsivesčiau draugus, be abejo, dar rekomenduočiau ir kitiems užsukti.
