Šiemet minėjome gydytojo, balneologo dr. Jurgio Venckūno 135-ąsias gimimo metines. Jo vardas neatsiejamas ne tik nuo balneoterapijos ir gydymo purvu pradžios Nepriklausomoje Lietuvoje, bet ir nuo Birštono kurorto raidos. Būtent čia jo idėjos įgavo realų pavidalą ir padėjo pamatus moderniam kurortiniam gydymui mūsų šalyje.
Jurgis Venckūnas gimė 1891 m. vasario 1 d. 1916 m. baigė Saratovo universiteto Medicinos fakultetą. Dar studijų metais ir netrukus po jų jis lankėsi garsiuosiuose Kaukazo mineralinių vandenų kurortuose – Kislovodske, Jesentuki, Piatigorske. Ten susižavėjo balneoterapija – gydymu mineraliniais vandenimis ir purvu. „Susižavėjau balneoterapija ir likau balneoterapeutu ligi šiolei“, – 1967 m. laiške gydytojui V. Meškai rašė J. Venckūnas.
Sugrįžęs į Lietuvą, jis tapo bene vieninteliu šios srities specialistu šalyje. 1922 m. aktyviai įsitraukė į atkurto Birštono kurorto veiklą, o pasibaigus sezonui išvyko tobulintis į Vokietijos kurortus. 1928 m. jam atsivėrė galimybė gilinti žinias Sorbonos universitete Prancūzijoje – tuo metu vienintelėje Europoje balneoterapijos katedrą turėjusioje aukštojoje mokykloje.
Gydymas purvu buvo žinomas dar senovės Egipte, o Europos kurortuose plačiau pradėtas taikyti XX a. pradžioje. Birštone gydymą Druskupio upelio dumblu dar 1882 m. buvo pasiūlęs gydytojas I. Radeckis, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo ši idėja taip ir liko neįgyvendinta. Tik 1923 m. prof. J. Bagdonas ją atgaivino, o 1925 m. pradėta realiai įgyvendinti Birštono kurorte, kur dirbo patyręs balneologas J. Venckūnas.
1927 m. Birštone buvo pastatytos ir įrengtos purvo gydyklos, kuriose, prižiūrint J. Venckūnui, pradėti gydyti pacientai. Taip Birštonas tapo vienu moderniausių to meto kurortų Lietuvoje.
Tuo pat metu gydytojas plėtojo veiklą ir Kaune. 1925 m. jis atrado Šančių sieros mineralinio vandens versmę ir įkūrė tris balneoterapines gydyklas: Laisvės alėjoje, Žemuosiuose Šančiuose – prie pačios versmės – ir Aukštosios Panemunės pušyne. Pastarojoje buvo taikomas ir gydymas purvu. Šios gydyklos tapo svarbiais sveikatinimo centrais laikinojoje sostinėje.
Vis dėlto jo veikla neapsiėjo be iššūkių. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdyboje kilę nesutarimai atsiliepė ir Birštono kurortui. 1927 m. Kauno gydytojų suvažiavime skaitytame pranešime „Birštono kurorto ir jo eksploatacijos reikalu“ J. Venckūnas atkreipė dėmesį į problemas, tačiau buvo apkaltintas siekiu sumenkinti Birštoną kaip konkurentą Šančių versmėms. Nepaisant kritikos, jo indėlis į kurortų plėtrą išliko reikšmingas.
Jurgis Venckūnas pagrįstai laikomas ne tik gydymo purvu, bet ir balneoterapijos pradininku Nepriklausomoje Lietuvoje. Jis pirmasis apibendrino savo praktinę patirtį moksliniuose straipsniuose. 1928 m. pasirodė pirmasis Birštono kurorto istorijoje leidinys lietuvių kalba – „Birštonas. Gydomieji radioaktyvūs mineraliniai vandenys ir dumblai…“. Vėliau išleisti darbai „Mineralinių vandenų gradacija ir Šančių versmės mineralinis vanduo“ (1929), „Balneoterapijos taikymo būdai Lietuvoje“ (1930), „Vonių paskirstymo pavyzdžiai“ (1932) ir kiti.
Dr. Jurgis Venckūnas ne tik pradėjo gydymą purvu modernioje Lietuvoje, bet ir padėjo mokslo pagrindus šiai sričiai. Jo darbai liudija, kad tarpukario Lietuva siekė būti moderni, o jos gydytojai – lygiuotis į pažangiausius Europos kurortus. Venckūno vardas ir šiandien išlieka svarbus Lietuvos medicinos ir Birštono kurorto istorijoje.
Parengė Birštono muziejaus muziejinės veiklos administratorė Irma Kereišienė, pagal J. Šleikaus knygą „Birštono muziejus: Birštono kurorto istorijos apžvalga“ (2009).
Nuotraukos iš Birštono muziejaus rinkinių