Jonas Kavaliauskas
Kauno apygardos prokuratūra išplatino pranešimą, kad „gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama negaliojančiu pripažinti sandorį tarp Prienų rajono savivaldybės ir UAB „Trakų energija“ (anksčiau – UAB „Prienų energija“) dėl šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams. Prokurorai įtaria, kad vykdant sutartį su šilumininkais, savivaldybės biudžetui galėjo būti padaryta didelė finansinė žala ir siekia šiuos pinigus sugrąžinti“.
Šilumos ūkio tema Prienuose visada aktuali, nes daugiau nei dešimtmetį Prienų miesto ir rajono gyventojai mokėjo už šilumą pagal aukščiausią įkainį šalyje. Tada ši situacija niekam nerūpėjo – nei Vyriausybei, kuri vis negalėjo sukurti mechanizmo, kaip savivaldybių valdomos įmonės galėtų pretenduoti į ES paramą, statydamos biokuro katilines, nei kitoms viešąjį interesą ginančioms organizacijoms.
Aukštos kainos, kurias mokėjo gyventojai, nerūpėjo ir Valstybės kontrolei, nes Prienų šilumos ūkis buvo išnuomotas privačiai bendrovei.
Bet, kai tik savivaldybė, po beveik aštuonerių metų bandymų, surado galimybę nutraukti nenaudingą miesto ir rajono gyventojams sutartį su „Prienų energija“ ir „pabėgo“ iš šilumos kainų viršūnių, sulaukė įvairių valstybinių institucijų dėmesio.
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, įžvelgė klastą, nes AB „Prienų šilumos tinklai“ perėmė prieš 15 metų „Prienų energijos“ išnuomotą turtą, kurio, anot auditorių, likutinė vertė visu milijonu eurų mažesnė, nei buvo prieš 15 metų. Maža to, bendrovė, pagal tuos pačius auditorius, nepagrįstai įsipareigojo „Prienų energijai“ padengti neamortizuotas investicijas į šilumos trasas (daugiau negu 0,5 mln. eurų).
Valstybės kontrolės visiškai nedomino, kad miesto ir rajono gyventojams, po perimto iš privataus investuotojo šilumos ūkio, sumažėjo šilumos vieneto kaina.
Kiekvienas šiek tiek realiai mąstantis žmogus žino, kad visi daiktai sensta ir nusidėvi, ir jų vertė krenta. Nebent gali pakilti tik tada, kai daiktas atnaujinamas iš pagrindų.
Po audito padaryta išvada prieštarauja bet kokiai logikai, nes nuomininkui buvo perduotas turtas vienetais ir jo vertė „Prienų energijos“ balanse nebuvo apskaityta. Už šilumos ūkio naudojimą buvo mokamas nuomos mokestis, o perduoto turto nusidėvėjimą, atsižvelgiant į verslo apskaitos standartus, pagal nustatytus amortizacijos normatyvus, skaičiavo AB „Prienų šilumos tinklai“.
2015 metais šilumos ūkio turtas vienetais vėl buvo perimtas.
Pagal 2000 metais pasirašytą sutartį, nuomininko daromos investicijos turėjo būti amortizuotos per nuomos laikotarpį, bet vėliau buvo priimti teisės aktai ir paruoštas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimas, pagal kurį nuomininkas negalėjo į šilumos kainą traukti visų amortizacijos atskaitymų, o tik proporcingą jų dalį. Būtent tai lėmė, kad perimant šilumos ūkį ir atsirado įsipareigojimas padengti dalį nuomininko atliktų investicijų.
Valstybės kontrolė, o vėliau ir prokurorai, darydami prielaidą, kad savivaldybė perimdama šilumos ūkį netiksliai įvertino atliktų investicijų likutinę vertę, nenurodė, kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais savivaldybė turėjo pagrįstai įsitikinti investicijų likutinės vertės tikrumu. Duomenis pateikė nuomininkas ir apskaita buvo vedama „Prienų energijos“ bendrovėje. Reikia manyti, kad jinai buvo tvarkoma pagal šalyje galiojančius įstatymus.
Taip pat nereikia pamiršti, kad šilumos kainos skaičiavimo teisėtumą tikrina ir galutinę kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas paklaustas, kaip vertina faktą, kad prokuratūra kreipėsi į teismą dėl, jų manymu, viešo intereso gynimo, atsakė, jog visi savivaldybės veiksmai, perimant šilumos ūkį, buvo daromi vienu tikslu – palengvinti miesto ir rajono žmonėms mokesčių už šilumą naštą. Pasak mero, šilumos ūkio perėmimo sutartis buvo derinama su šios srities advokatais ir sudaryta atsižvelgiant į galiojančius įstatymus.
Anot A. Vaicekausko, mūsų šalyje teisingumą vykdo teismai, ir tik teismas gali konstatuoti, ar buvęs šilumos ūkio nuomininkas pagrįstai nurodė padarytų investicijų likutinę vertę.
Savivaldybės vadovas pabrėžė, kad perėmus šilumos ūkį pavyko gerokai sumažinti gaminamos šilumos vieneto kainą, o įvertinus vykdomą daugiabučių namų renovaciją, sumažėjo ir mokamų mokesčių už šilumą sumos.
