Vidmantas Venclovas
kvitrina.com
Apie Joninių šventę Jono Vilionio sodyboje galima rašyti knygą. Turiu prisipažinti, jog jau neprisimenu, kelintais metais pirmą kartą nuvykau pažiūrėti, kas per šventė, apie kurią kalba visas rajonas, organizuojama ūkininko sodyboje. Bet tikrai tai buvo gerokai nei prieš dešimtmetį.
Jau po pirmo apsilankymo supratau, jog, nors sodybos šeimininkas ir būdavo pagerbiamas, pati šventė buvo skirta atvykusiems žmonėms. Galima pasakyti, jog šios Joninės – tai bendras Jono Vilionio ir Ašmintos bendruomenės renginys visiems.
Unikali vieta, kuri kasmet tampa vis patrauklesnė, leidžia atvykusiems jaustis laisvai, o šeimininko pakviesti muzikantai ir atlikėjai moka „užvesti“ publiką.
Stebėdamas atvykusius pas Joną supratau, jog čia susirenka tie, kurie nemėgsta į rėmus įspraustų renginių, kuriuose viskas vyksta pagal tvarkingai sudėliotus planus. Pas Joną taip pat būna vedėjas, bet jis lyg patarėjas scenoje, kuris padeda susivokti, kas ir kada vyks, ir viskas. Veiksmas vyksta paprastai lyg gerai suteptas mechanizmas, o jei atsitinka nesklandumai, tai jų niekas lyg ir nepastebi, nes visi švenčia.
Pas Joną suvažiuoja ne tik Jonai ir Janinos, bet ir tie, kuriems Joninės daugiau nei konkrečių žmonių vardadieniai. Tai galimybė kartu praleisti laiką, atitrūkti nuo darbų ir pabūti bendroje ir smagioje kompanijoje.
Aišku, pas Joną atvyksta Seimo nariai, ūkininkai, verslininkai, bet pagrindiniai svečiai – aplinkinių vietovių gyventojai.
Joninių šventės pas Joną kulminacija – laužas ant piliakalnio, kurio šviesa lyg nukelia į praeities laikus.
