Prisiminti baisius laikus ne taip paprasta, kaip mums atrodo

IMGP0216

Vidmantas Venclovas

Rugsėjo 22 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo paminėtos Lietuvos žydų genocido aukos. Tiesa, šis minėjimas skiriasi nuo įprastų, nes apie holokaustą kalbėjo muzika ir šokiai. JAV gyvenantis lietuvių kilmės žydas Tal Gur sukūrė meno kūrinį  „Minčių susikirtimas. Laiškai iš Antrojo pasaulio karo“, kuriame bandoma holokausto temą parodyti per pojūčius tų, kuriuos asmeniškai ir tiesiogiai holokaustas nepalietė, bet jie gyveno šeimose, patyrusiose šią baisybę. Menininko mama Rachelė taip pat negirdėjo, kad jos tėvai pasakotų apie tą kraupų laikotarpį. Nebuvo kalbi ir pati, kol sūnus nepanoro tuos baisius laikus perteikti meno pagalba. Filmo ištraukos parodo – kalbėti apie holokaustą labai sudėtinga, bet būtina.

Menininkui bendrauti su susirinkusia publika padėjo anglų kalbos mokytoja Jolita Stačiokaitė, kuri dvasiškai susiliejo su Talo pasakojimu ir tinkamai perteikė jo pergyvenimus.

Susitikime dalyvavo ir „Žiburio“ gimnazijos mokiniai, ir tai tikrai svarbu, nes būtent jaunimas turi suprasti tų įvykių beprasmiškumą ir savo krašto istorijos žinojimo būtinumą.

Deja, reikia pripažinti, jog mūsų krašto mokyklose krašto istorijos pažinimui skiriama per mažai dėmesio.

Portalo kvitrina.com atlikta jaunimo apklausa parodė, kad dauguma mūsų krašto jaunų žmonių nežino, kur yra vieta, kurioje prieš 76 metus, rugpjūčio 26 d., buvo sušaudyta 1100 žydų tautybės kraštiečių. Tai liudija sušaudymo vietoje pastatytas akmuo.

Organizatorių pasirinktas kamerinis renginio scenarijus Holokausto dienai paminėti pasiteisino, o kartu sukėlė nemažai pamąstymų.

Kalbėti apie sunkius gyvenimo periodus ne visiems pavyksta, ir tai parodo ir šios žydų šeimos istorija. O kiek tokį ar panašų likimus patyrė įvairių tautybių žmonių? Daugelis po tokių sukrėtimų taip ir negrįžo į normalų kasdienį gyvenimą.

Kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija verta dėmesio, nes joje atspindi to laikotarpio realybės.

 

Taip pat skaitykite