Sakoma, jog Kalėdos – stebuklų metas, kuomet vieni kitiems įteikiame dovanas, linkėdami dvasinės stiprybės ir santarvės. Paprastai dovanos būna asmeninės arba šeimyninės… Tačiau esama ir kitokių, kuriomis gali džiaugtis didelis būrys žmonių, ir jos būna ilgalaikės.
Štai, Birštono krašto žmonėms ir svečiams buvo padovanotas Banginukas. Jis jau „plaukia“ Druskupio upelyje, masindamas ne vieno smalsumą. Apie jo atsiradimą paprašiau papasakoti savivaldybės vicemerą Juozą Aleksandravičių, kuriam labai svarbus Birštonas, jo gyventojai ir istorija.
Pirmieji ištarti žodžiai – „Aš nieko ypatingo nepapasakosiu, išskyrus patį faktą ir kad tuo labai džiaugiamės…“ O tas faktas tikrai nepaprastas – Birštonas jau turi savo simbolinio Banginuko skulptūrą, kuris tarsi iš Nemuno įplaukia Druskupio upeliu.
Taigi, nuo pradžių. Gal datos kiek skirsis, tačiau jų gausu muziejuje ir, manau, ateityje visa tiksli informacija bus žinoma…
Apie 1928 metus buvo pastatyta skylėta piramidė, kad apsaugotų Vytauto šaltinius nuo pavasario potvynių. Ilgainiui piramidė virto banginiu, kurio galva rodė vandens tekėjimo kryptį, taip, kaip teka Nemunas: iš kairės į dešinę. Iš štai, kai 1959 metų rudenį buvo užtvenktas Nemunas, pastačius Kauno HE, šaltinis buvo tamponuotas, o tiksliau užkaltas, kad jo vanduo nesruventų į Nemuną, o paskui į Baltijos jūrą (jūra ir taip sūri, pajuokavo J. Aleksandravičius), ir taip buvo palikta. Be to, pakilus Nemuno vandens lygiui, kurorto simboliu tapusi skulptūra atsidūrė po vandeniu. Legendinis banginis atgimė kurorto herbe (aut. Arvydas Každailis). Fantastinė žuvis, iš kurios nugaros trykšta vanduo – tai tarsi banginis, ant kurio laikosi kurorto praeitis ir ateitis. Birštono herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1995 m. rugpjūčio 21 d.
Sąjūdžio metais (kuomet buvo atstatinėjami paminklai) buvo bandoma paskutiniųjų kolūkių traktoriais ir kitokia technika Banginuką išlupti. Beje, šioje akcijoje dalyvavo ir lengvieji desantininkų tankai. Tačiau Banginukas nė krust, nepasidavė. Pats J. Aleksandravičius pasidžiaugė, kad nepavyko jo išlupti, ne vienam sakydamas, jog ir taip yra daug šaltinių, o ir, pasak jo, būtų buvusi suniokota šaltinio anga, nutekėtų vanduo. Maža to, nardydami narai ir akvalangininkai patvirtino, jog Banginukas stipriai apgadintas ledų ir yra apie 2 metrų gylyje. Pasak pašnekovo, vieta žinoma ir manoma, jog ji bus įamžinta.
Tačiau nepasisekus bandymams ištraukti Banginuką, nebuvo pamiršta, jog jis yra. Pagaliau laikinoji skulptūrų komisija, sudaryta iš menininkų, architektų ir visuomenės žmonių nutarė, jog prie Tulpės sanatorijos Vytauto parke reikia „atplukdyti“ Banginuką. Skulptorius ir Banginuko autorius Zigmas Buterlevičius, pamatęs sutvarkytą Druskupio žemupį (senvagę), labai apsidžiaugė. Jis sakė, jog banginis yra didelis vandens gyvūnas ir jam reikia vandens telkinuko. O Druskupio upelis labai trumpas, iš jo slėnio buvo iškasta daugybė gydomojo purvo, dėl ko buvo suformuoti tvenkinukai, tapę, kažkuria prasme, Birštono simboliais.
Taigi, Banginukas jau plaukia, o jo autorius skulptorius, pamatęs vietą ir jo įkomponavimą, nutarė kai ką pakeisti… Iš Banginuko nugaros trykš fontanas, kaip ir herbe.
Beje, upelio dugnas, kuriame įkomponuota skulptūra, baltas, o pats simbolis, sveriantis apie 6 tonas – juodas, ar, kaip vicemeras pakomentavo – purvinas. Spalvų kontrastas tikrai derės prie peizažo. Daugelio pamėgtos antytės, jei joms tiks vieta, tikrai plaukios ir džiugins ne tik gyventojus, bet ir svečius bei poilsiautojus. Aplink Banginuką cirkuliuojantis vanduo suteiks savotiško žavesio. „O aplinkos gražinimas – netolimos ateities perspektyva“, – pridūrė Juozas Aleksandravičius.
Taigi, Kalėdinė dovana Birštono gyventojams ir svečiams, kuriai atiteko kurorto rinkliavos pinigai, tikrai verta ne vieno dėmesio. Kaip gera, kad simbolis dabar bus matomas ne tik Birštono herbe, bet ir nuostabioje vietoje, Druskupio upelyje, prie „Tulpės“ sanatorijos.
Vilija Čiapaitė
