Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9399 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 0,19 proc. Gaisruose žuvo 90 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 142), iš jų 1 vaikas, o 170 gyventojų (127) buvo traumuota. Žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Gaisrų metu jie išgelbėjo 166 žmones (pernai – 150), tarp jų 13 vaikų. Miestuose žuvo 34 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 56. 10 žmonių žuvo Vilniuje, 7 – Kaune, po 4 – Alytaus, Kauno, Kėdainių, Šakių, Ignalinos ir Telšių rajonuose. Net 31 gyventojo žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, o 30 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Po 4 žmones žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų, dar 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus, o 10 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.
Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse per 9 š. m. mėnesius kilo 117 gaisrų (pernai per tą patį laikotarpį – 136), žuvo – 2 asmenys (pernai – 1). Dėl krosnių židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo šiais metais kilo 8, pernai per tą patį laikotarpį – 9 gaisrai.
Nors gaisruose šiais metais Lietuvoje kol kas žuvo net 52 žmonėmis mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daug daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo net 91 žmogus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.
Gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų bei židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, nes jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, nes jos bespalvės ir bekvapės. Apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus, o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti.
Siekdamas spręsti žūstančių gaisruose žmonių problemą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lapkričio mėnesį rengia akciją „Kūrenkime saugiai“. Jos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, labiausiai pažeidžiamai mūsų visuomenės daliai – socialiai remtinoms šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse. Akcijos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su atsakingais savivaldybių socialinės rūpybos skyrių ir seniūnijų darbuotojais lankysis minėtose šeimose ir atkreips dėmesį į jų būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę bei patars, kaip saugiai juos eksploatuoti. Taip pat bendromis pastangomis bus ieškoma galimybių praktiškai padėti socialiai remtinoms šeimoms ir piliečiams suremontuoti krosnis, išvalyti dūmtraukius, apsirūpinti dūmų signalizatoriais.
Prienų PGT VPPP
