Nuo senų senovės lietuviai, laukdami Velykų, susitvarkę sodybas, Didžiojo ketvirtadienio rytą puošdavo kambarius. Svarbiausias velykinės puošybos akcentas buvo paukščiai, pagaminti iš įvairių gamtinių medžiagų ir pakabinti ant išvaškuoto siūlo ar ašuto. Juos kabindavo garbingiausioje namų vietoje – virš stalo krikštasuolėje.
Paukštis visada buvo svarbus lietuvių šeimos šventėse, kaip gerovės, sėkmės ir santarvės į namus nešėjas. Mitinėje tautosakoje paukščiai buvo laikomi visatos kūrėjais.
Kovo 28 dieną, trečiadienį, Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko Žolinukų dirbtuvės – susirinkę įvairaus amžiaus žmonės, kaip viena graži šeimyna, drauge kiekvienas sau gamino simbolinę puošmeną namams. Rišome sodelį iš šieno, laukinių augaliukų ir puošėme jį paukšteliais, kad tik ramybė, vidinė harmonija ir giedra mumyse susitvertų… Ir mums pavyko, nes darbingą ir dainingą vakarėlį papuošė Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, atvykęs iš Marijampolės (edukacinę programą jie sau pasidovanojo vienerių gyvavimo metukų proga), o Žolynų rišimo paslaptimis dalijosi tautodailininkė, poetė Gintvilė Giedraitienė – Giedražolė, kurią pristatyti mieliausia yra jos žodžiais: – „Pareinu nuo aukšto kalno, kur rasa auksinė krinta, iš kur teka trys saulužės rytą dieną vakare… Sugrįžtu iš žalio miško, kur akmuo ugnelę kelia, kur tas ąžuolas šimtšakis guodė pulką brolužėlių. Parbrendu iš jūrų marių, kur vanduo žvaigždelėm žiba, kur margi žolynai želia trijų marių vidury. Aš nešuos žoles devynias, aš nešuosi šviesią ugnį, aš nešuosi marių žvaigždę, saulės rinktą rasužėlę…“
Prienų KLC informacija
