Prienų seniūnas tiki, jog prieniškiams patinka gyventi šiame mieste

IMGP5198Kovo 21 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre susirinkę miestelėnai išklausė seniūno Algimanto Matulevičiaus pamąstymus apie tai, kaip jaučiasi prieniškiai savo gimtajame mieste ir kaip jiems sekasi gyventi.

Taip, aš nesuklydau, nes seniūno ataskaita ir buvo daugiau pamąstymai, o dažnai tiesiog pastebėjimai apie mus visus, mūsų poelgius ir nelabai didelį norą kažką miesto labui nuveikti kartu.

Prienuose savo gyvenamąją vietą deklaravo jau mažiau negu 10000 žmonių (9613). 547 prieniškiai buvo užregistruoti Darbo biržoje.

Seniūnas įsitikinęs, jog pagal turimas lėšas miestas tvarkomas gerai, o tai didelis „Prienų butų ūkio“ bendrovės darbuotojų ir jos vadovo nuopelnas.

Tiesa, vardindamas gerus darbus, A. Matulevičius atkreipė dėmesį, kad mieste yra labai daug įsisenėjusių problemų, kurių sprendimas nepriklauso nuo seniūnijos darbuotojų.

Tai ir F. Martišiaus bei Revuonos gatvių rekonstrukcijos, asfaltavimo darbai, lietaus kanalizacijos įrengimas J. Basanavičiaus ir Kęstučio gatvėse, krantinės tvirtinimas, dviračių takų įrengimas ir t.t.

Jau nekalbant apie šilumos energijos kainos sumažinimą. Seniūnas su nuoskauda kalbėjo apie Prienų miesto simbolį – estradą, priminė ir Revuonos parko ateitį.

Vis tik Prienų miesto seniūnas įsitikinęs, jog prieniškiai myli savo miestą, o tai įrodo gyventojų darbai miesto gerovės labui. Pasak A. Matulevičiaus, kiekvienas, susitvarkęs savo kieme, jau yra miesto puoselėtojas ir gerovės kūrėjas. Seniūnas pasidžiaugė, jog vis daugiau įmonių gražiai tvarkosi savo teritorijose ir netgi sutvarko šalia esančią bendrą aplinką.

Gyvenimas rieda į priekį, problemos sprendžiamos, nors ne visada taip greitai, kaip norėtųsi. Prieniškiai vis dažniau imasi iniciatyvos, spręsdami miesto reikalus, mažiau kalba, bet daugiau daro.

Seniūnija pastebi geradarius ir ieško galimybių juos pagerbti, kviečia dalyvauti įvairiuose konkursuose.

Rajono centras keičiasi, ir tikrai į gerąją pusę, bet viskam reikia laiko ir kantrybės ir nepamiršti, jog apie save reikia retkarčiais ir priminti.