Vilija Čiapaitė
Jau nuo spalio 6 dienos Prienų krašto muziejuje veikia paroda, kurios eksponatai atkeliavę iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Jie mus nukelia į XIX–XX amžiaus laikotarpius, kuomet kiekvienas kaimo kalvis gebėjo iš metalo iškalti, suraityti, pagaminti metalinius kryžius, o medžio drožėjas – išdrožti skulptūras.
Kryždirbiai ir jų kryžiai
Taigi kryžiai, tai mūsų tautos dailės paminklai, kurie primena, jog nepriklausomai nuo sunkių darbo sąlygų kryždirbiai turėjo savo vizijas. Beje, jie puikiai suvokė ir reikšmes, tautinį paveldą, kas atsispindi kiekviename metaliniame kryžiuje. Jų pagaminimo vietovės daugelyje aprašų nežinomos, tačiau skleidžiama energija sako, jog jiems sukurti buvo įdėta daug kruopštaus darbo.
Dievdirbių darbai
Dievdirbių darbai taip pat traukte traukia akį, nes jų sakralinis paveldas ypač buvo svarbus mūsų protėviams. Parodoje galime pasigrožėti Šv. Jurgio, Šv. Jono Nepomuko, Šv. Roko (Žemaitija), Šventosios Šeimos, Rūpintojėlio, Šv. Onos ir Pietos iš Aleksandrijos skulptūromis. Laikas nugludino dažų spalvas, tačiau gali įžvelgti jų autentiškumą ir dievdirbio įdėtą triūsą.
Besilankydama muziejuje pamačiau kėdes. Pasidomėjau, pasirodo, kad jos čia stovi tiems, kurie valdo piešimo priemones. Būtent jiems suteikta galimybė įsijausti, atitrūkti nuo kasdienių rutinų ir nusipiešti bent vieną iš eksponatų. Būtent tokiu būdu galima pajusti dvasinį ryšį su praeitų amžių kryždirbių bei dievdirbių darbais. Juk turime vertinti senųjų menininkų darbus, kurie įnešė į mūsų gyvenimą tikėjimą ir laisvės troškimą. Ir dar. Noriu pasakyti, jog muziejuje eksponuojami darbai yra verti pagarbos, kaip mūsų praeities liudytojai.
