Vidmantas Venclovas
Gegužės 25 diena. Į vakarėjančius Prienus, švenčiančius 522 gimtadienį, sugužėjo ne tik gyventojai iš viso krašto, bet ir nemažai garbingų svečių. Eisenoje žygiavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai, kaimyninių savivaldybių merai ir, aišku, Prienų rajono savivaldybės vadovai bei nedidelė grupė Tarybos narių. Spalvingai apsirėdę rajono organizacijų darbuotojai ir iš seniūnijų atvykę gyventojai eiseną pavertė savotišku mados šou ir geros nuotaikos oaze. Eisenos dalyviai teigė, jog, jei į kelią nuo miesto centro iki estrados reikėtų eiti vienam, tai būtų kančia, o kai eini kartu su bendraminčiais, tai tampa prasmingu pasivaikščiojimu. O tuo metu estradoje saviveiklininkai baigė repetuoti savo pasirodymus ir buvo pasiruošę viską perteikti susirinkusiems kraštiečiams.
Dainų ir šokių šventės „NEMUNAS – iš kartos į kartą“ scenarijus gracingas ir didingas. Visos detalės apgalvotos, o dalyviai buvo tiesiog nuostabūs, pilni energijos ir verti didelės pagarbos.
Šventės vientisumas ir lengvumas pakerėjo, nors supranti, kad už to slypi daug valandų pasiruošimo, sunkaus ir kruopštaus darbo. Gyvenimas prie Nemuno diktuoja ir dainų bei šokių esmę, ir aš tą gyvenimą mačiau judesių harmonijoje ir balsų skambėjime. Krantas prie Nemuno atgijo. Kur bepažvelgsi – žmonės, kurie kuria mūsų krašto didybę ir patrauklumą kitiems.
Gamta tikrai buvo Prienams gailestinga. Lietaus lašais pašventino šventę, o estrados prieigos virto skėčių karalyste. Kalva aplink estradą, Nemuno krantas lyg virto dideliu skruzdėlynu, kur galioja savo nerašyta tvarka, o kiekvienas sambūrio dalyvis tampa šio didingo reginio dalimi.
Prienų kraštas šventė, svečiai gyrė už kuriamą grožį ir linkėjo klestėjimo.
Aš vykau iš šventės, o į jos vakarinę dalį vėl driekėsi minia žmonių. Paprienė buvo užtvindyta automobilių. Šventė tęsiasi.
