Vidmantas Venclovas
Praūžė Prienų krašto šventės renginių ciklas, kuris šiemet truko dešimt dienų (gegužės 17–26 d.). Reikia pripažinti, jog per tas dienas įvyko nemažai įsimintinų renginių, kurie praturtino kultūrinį krašto gyvenimą. Šeštadienio eisena, dainų ir šokių šventė „Nemunas – iš kartos į kartą“ ir vėliau koncertinė programa sulaukė didelio krašto žmonių susidomėjimo. Galima drąsiai tvirtinti, jog šventės organizatoriai atliko didžiulį darbą ir išpildė norą pasiūlyti kraštiečiams įvairių stilių šventės programą. Ar visi renginiai sulaukė tinkamo dėmesio, sudėtinga vertinti. Bet esu įsitikinęs, jog pasirinkimas buvo pakankamas.
Visgi, mano asmeniniu įsitikinimu, mieste šventės nesijautė. Atskiri renginiai buvo unikalūs ir gavo aukštą žmonių vertinimą. Deja, Prienų mieste šventės nesijautė. Miestas gyveno kasdieniu ritmu.
Kyla klausimas, kodėl?
Kodėl mieste nebuvo šurmulio? Kodėl, turėdami didžiulį vaikų potencialą, negalėjome šeštadienį mieste sukurti šventės pagrindinėse miesto erdvėse, o Vytauto ir Kęstučio gatves atiduoti pėstiesiems ir arkliams, traukiantiems karietas?
Kodėl vietiniai ūkininkai nebuvo pakviesti į mugę mieste, pvz. Brundzos gatvėje, su Prienų krašte gaminama produkcija? Suprantama, jog visur reikalinga kokybiška aparatūra ir nemažai žmonių, bet krašto šventė būna tik kartą per metus.
Nereikia viską daryti vieniems, būtina pritraukti daugiau įvairių organizacijų ir žmonių į organizacinį šventės komitetą. Gal tada ir miestas bus „gyvas“ nuo šurmulio ir geros nuotaikos. Prienų krašte tikrai yra daug įdomių kolektyvų ir žmonių, sugebančių sukurti gerą nuotaiką.
Šventės rengėjai turi savo koncepciją ir jos laikosi. Ar gali būti kitaip? Tikrai gali, tik ar bus?
