Vilija Čiapaitė
Nors žiema, atrodo, nukulniavo nuplazdėjo, tačiau dar tik vasaris. Ką gali žinoti, kur ji, šelmė, pasislėpusi ir bet kuriuo metu galinti išlįsti.
Kad galutinai ją išvarytų iš kiemo, susibūrė prieniškiai muziejaus kiemelyje. Ir kaip be Kanapinio ir Lašininio? Šie makalavosi tabalavosi ir vis vienas kitą į kovą kvietė. Lašininis visiems, kas jo kelyje pasirodydavo, veidus lašiniais tepė ir dešrigalį pakramsnoti siūlė. Gaspadinės riebius blynus kepė ir visus vaišino. Juk žinia, jog kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, o šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Apie valgančiuosius medikė su antpilioku lakstė ir vaistus nuo persivalgymo siūlė…
Patvoryje per 30 Morių akis išvertę sutūpusios stebėjo šėliojimą, tačiau jos dar neužaugo, joms dar teks palūkėti, bet dėmesio sulaukusios visokias kreivas šypsenas žiūrintiems dalino.
Eisena į Prienų savivaldybės aikštę su arkliuko tempiamu vežimu Morę garbingai vežė. It varlė delnus į šalis išskėtusi, vis dar tikėjosi, kad bus išgelbėta. O persirengėlių ir velnių bei čigonių palyda net negalvojo jos pasigailėti. Sudegino Morę, kad žiema pamatytų, jog kelio atgalios nėra, kad žmonės lengviau po žiemos atsikvėptų ir lauktų pirmųjų pavasario pranašų.
