Vidmantas Venclovas
Pamatęs skelbimą, jog Prienų KLC vyks paroda „Verslas tarpukario Prienuose“, o jos organizatoriai – Istorikų ir kolekcininkų draugija, panorau susipažinti su jos nariais. Draugiją įsteigė trys „muškietininkai“: Adomas Miliauskas, Irmantas Juocevičius ir Mindaugas Rukas, kuriuos suvedė domėjimasis Prienų krašto istorija.
Susitikimas vyko portalo redakcijoje, o pokalbis prasidėjo nuo įdomios frazės. „Prie kavos „bokalo“ gimsta įvairios mintys ir tada ateina noras panaikinti pilkąsias zonas“, – „iššovė“ Adomas Miliauskas.
Pasak kolekcininko, Lietuvoje yra du tinkamai istoriškai neįvertinti miestai – tai Raseiniai ir Prienai. Ir pagrindinis susikūrusios draugijos tikslas – pristatyti visuomenei per Prienų krašto istoriją Suvalkijos (Sūduvos) vystymąsi LDK laikais. Tuo metu Prienai buvo kylanti žvaigždė, nes miestas įsikūręs gražiame Nemuno slėnyje. Ir dėl šio grožio varžėsi daug didikų. Tiesa, vertė buvo matuojama ne tik miškais, bet kartu ir mediena. Kai Prienus valdė Butleriai, čia veikė net 7 medžio apdirbimo kompanijos.
Pasak A. Miliausko, Užnemunės urbanizacija prasidėjo XVI amžiaus pradžioje, todėl Prienų vardo paminėjimas, datuotas 1502 m., turi pagrindo.
Manoma, kad teisę valdyti Prienų seniūniją pirmieji gavo Pacų giminės atstovai, o 120-metis trijų Butlerių kartų valdymas prasidėjo XVII amžiuje.
A. Miliausko teigimu, Prienų klestėjimai ir nuosmukiai koreliavo su laisvu gyvenimu ir priespauda. LDK laikai, laikotarpis iki sukilimo, tarpukaris – tai klestėjimas. Carinės Rusijos valdymas po sukilimo, sovietmetis – nuosmukis. Matyt, nenorėjo Prienų krašto žmonės rodyti iniciatyvos gyvendami po priespauda. Turime prisiminti, jog Lietuvos nepriklausomybę XX amžiaus pradžioje cementavo Veiverių mokytojų seminarijos absolventai. Draugijos narių manymu, tai atskira tema, kuria reikėtų rimtai pasidomėti.
Kalbant apie Prienų vietovės pavadinimą, yra ne viena versija, bet M. Rukas laikosi tos, kad Prienų vardas kilęs iš prūsų kalbos, kuris reiškia perėja per upę. Tiesa, jo kolega A. Miliauskas nelinkęs priimti tokios versijos, nes šio krašto istorija daugiau susieta su bendra valstybe su lenkais.
A. Miliausko kolekcijoje yra seniausias Lietuvoje žinomas dokumentas (1609 m.) apie Prienus. Tiesa, kolekcininkas teigė, jog materialinių ir nematerialinių liudijimų apie Prienus labai mažai, nes Prienai ne vieną kartą buvo sunaikinti, inteligencija išvežta, o kartu pradingo ir artefaktai. Bet Prienų istorija turtinga, ir LDK laikais tai buvo Suvalkijos (Sūduvos) sostinė. Vėliau šį vardą perėmė Marijampolė.
Pasak draugijos narių, dabartinė informacija apie Prienus ne visada atitinka tikrovę ir grindžiama lengvai prieinama informacija iš nepatvirtintų šaltinių arba tarpukario straipsnių laikraščiuose.
Todėl draugija nori turtingą Prienų krašto istoriją atverti visuomenei.
Ir dar. Vieno iš draugijos steigėjo Irmanto Juocevičiaus prosenelis Pranas Sabaliauskas buvo paskutinis Prienų burmistras (1940 m.).
Adomas Miliauskas kviečia visus, kuriems svarbi Prienų krašto istorija, prisijungti prie draugijos veiklos, nes kartu galima nuveikti daug prasmingų darbų. O šiandien draugijos nariai visus kviečia ateiti į parodą, kurioje daug sužinosime apie verslą tarpukario Prienuose.
