Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui
Premjere, Jūs inicijuojate pasitarimus ir toliau aiškinatės padėtį dėl Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos centralizuotos šilumos tiekimo įmonės „Vilniaus energija“ veiklos. Tas aiškinimasis jau trunka ne vienerius metus – ar vartotojams nuo to padėtis negerėja?
Pirmas dalykas, kurį reikia pastebėti – šiais metais tik Vilniaus savivaldybė iš tikrųjų susiklostė pakankamai skandalinga situacija. Tuo užsiima ir atitinkamos tarnybos, įskaitant Energetikos inspekciją, kuri neseniai paskelbė savo tyrimų rezultatus, kitos tarnybos taip pat artimiausiu metu paskelbs savo tyrimo rezultatus. Kaip žinote, Energetikos inspekcija dėl Vilniaus šilumos reikalų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad jinai pradėtų savo lygmens tyrimą, o iš Energetikos inspekcijos paskelbtos ataskaitos norėčiau pabrėžti keletą dalykų. Pirmas dalykas, Energetikos inspekcija nustatė, kad problemos, tokios, kokios yra žinomos ir aptariamos viešumoje, yra stebimos tik Vilniuje, kai lapkričio mėnesį 2011 metų, esant praktiškai tai pačiai temperatūrai kaip ir 2010 metais, šilumos energijos suvartojimas Vilniaus miesto gyventojams išaugo po 12-15 procentų.
Beje, „Vilniaus energija“ atmeta kaltinimus dėl didesnio šilumos suvartojimo sąlyginai dėl šilto lapkričio.
Gali atmesti, kiek nori kaltinimus, bet mes remiamės tuo, ką sako Energetikos inspekcija. Tai yra objektyvūs duomenys, kuriuos pateikė Energetikos inspekcija, ir labai aiškiai galima matyti, kad tokios problemos stebimos tik Vilniaus mieste. Dabar antras dalykas, ką Energetikos inspekcija taip pat savo tyrime atskleidė, tai skandalingą situaciją, kai per paskutines dvi praeitų metų spalio mėnesio savaites „Vilniaus energija“ Vilniaus mieste iš 6600 šilumos punktų prižiūrėtojų pakeitė 4400. Per dvi savaites, keičiant štai tokiu drastišku būdu visą prižiūrėjimo sistemą, be abejo, yra sukeliama sumaištis. Klausimas, ar jinai buvo sukeliama sąmoningai, ar dėl tokio netinkamo valdymo, bet akivaizdu, kad tokios sumaišties metu yra labai nesudėtinga pasiekti, kad šilumos vartotojai tikrai nebūtų tinkamai ginami ir kad jiems būtų teikiama perteklinė šiluma ir didelės sąskaitos, ir daug kitų dalykų. Tenka pastebėti, kad tokia sukelta sumaištis, kuri iš tikrųjų yra verta ir teisėsaugos institucijų atitinkamo dėmesio, yra visų pirma savivaldybės politinės atsakomybės reikalas. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė visoje Lietuvoje savivaldybė, kuri šitaip netinkamai prižiūri arba neprižiūri sau priklausančio šilumos ūkio.
O šilumos ūkį galėtų perimti valstybė, taip sako Lietuvos bankų valdybos narys Raimundas Kuodis. Anot jo, gyventojai negauna naudos, kai šį kontroliuoja privačios bendrovės, o Vilniaus meras Artūras Zuokas sako tam pritariantis. O ką jūs manote, Premjere?
Tai yra didelė, skaudi, bet vienos savivaldybės, nesugebančios tvarkytis, tinkamai vykdyti savo pareigų, politinės atsakomybės, pareigų klausimo problema. Galime svarstyti įvairias struktūrines pertvarkas ateityje, kaip turėtume geriau tvarkytis šilumos ūkyje. Bet nesugebant vienai savivaldybei tinkamai tvarkytis, neturėtume spręsti apie visas savivaldybes.
Ką daryti? – natūraliai kyla klausimas.
Tvarkyti savo ūkį taip, kaip priklauso pagal turima atsakomybę. Kodėl sugebama tvarkytis Klaipėdoje, kodėl sugebame tvarkytis Šiauliuose, kodėl sugebama tvarkytis Kaune, o Vilniuje nesugebama tvarkytis? Vilniaus vadovybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto gyventojai turi visą teisę reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės vadovybės tinkamai vykdyti savo pareigas.
Ką jūs manote apie galimybę nacionalizuoti šilumos tiekimo įmonę „Vilniaus energija“?
Mes to tikrai nesvarstom. Vilniaus mieste, kaip ir kituose miestuose, savivaldybės, būdamos atsakingos už šilumos ūkius, turi savo pareigas tinkamai vykdyti. Jei nesugeba vykdyti pareigų, tai yra ir politinės atsakomybės klausimai, ir galų gale teisinės atsakomybės klausimai, kuriuos keliame tiems, kurie yra atsakingi už savo pareigų vykdymą.
Premjere, Lietuvos valdžios sprendimu sumokėta 60 milijonų litų už darbą nedidelei kvalifikuotų ekspertų grupei, administruojančiai banką „Snoras“. Žiniasklaida paskaičiavo, kad biudžete dėl trūkstamų 60 milijonų, tam, kad jie būtų surinkti į biudžetą, reikėjo įvesti naujus mokesčius – tokios paralelės kyla.
Iš „Snoro“ banko lėšų yra išmokėta berods 16 milijonų litų laikinajam administratoriui, kuris su visa savo komanda padėjo Lietuvos bankui ir Vyriausybei tinkamai suvaldyti labai sudėtingą krizę – „Snoro“ banko griūtį. Bankroto administratoriui, kurį skiria teismas, yra taip pat numatytos jo atlyginimo sąlygos, bet jas galutinai turės tvirtinti kreditorių susirinkimas, kuris, kiek žinau, netrukus ir bus surengtas. Kalbėti apie kažkokius 60 mln. kol kas nėra visiškai tikslu. Dabar svarbiausias dalykas, tai turime atsiminti, kad kalbam apie „Snoro“ banko turto (kurio vertė, jų pačių skelbimu, buvo apie 7 mlrd., bet yra randama virš 4 mlrd. litų vertės turto) tinkamą suvaldymą, tinkamą pardavimą ir pinigų atgavimą Lietuvos valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams ir indėlininkams. Tai štai, tas tinkamas tokio mąsto turto suvaldymas reikalauja ir labai gero išmanymo, ir tinkamos ekspertizės, ir tarptautinės patirties. Turime reikalą su galimai nusikalstama buvusių akcininkų veikla, kuri buvo vykdoma plačiu tarptautiniu mastu. Mūsų didžiausias rūpestis yra, kad su štai tuo turtu, kuris yra likęs „Snoro“ banke, būtų tinkamai elgiamasi ir kad tai, ką mums teko padaryti sprendžiant visų pirma draustų indėlininkų problemas, kad tai būtų grąžinta atgal į valstybės iždą, grąžinti pinigai, ir mokesčių mokėtojai nepatirtų dėl to didesnių nuostolių.
Premjere, dabar kai kuriuos mokslų ir studijų įstatymo punktus Konstitucinis Teismas paskelbė antikonstituciniais. Kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybė? Ar būtina neeilinė Seimo sesija šio klausimo sprendimui, kaip to primigtinai reikalauja opozicija?
Po Konstitucinio Teismo sprendimo reikia gerai išanalizuoti tą sprendimą. Tam reikia šiek tiek laiko. Tenka labai aiškiai pastebėti, kad iš esmės Konstitucinio Teismo sprendimas liečia tik keletą aukštojo mokslo įstatymo straipsnių. Visų pirma daugiausia dėmesio Konstitucinio Teismo sprendime yra skirta dviem straipsniams, kurie apibrėžia universitetų savivaldą, universitetų autonomiją, universitetų valdymo dviejų institucijų galias ir jų sudarymo tam tikrus mechanizmus. Tai liečia iš esmės universitetų tarybas ir senatus. Šioje vietoje Konstitucinio Teismo pastabos yra svarbios, bet jos nekeičia esminių Aukštojo mokslo sistemos reformos dalykų. Na, o tai, kad vadinamoji rotacija tų pačių studijų krepšelių turėtų vykti ne kas dvejus metus, o turėtų vykti po kiekvienos sesijos, ką Konstitucinis Teismas yra pasakęs, tai vėl iš esmės nekeičia pačios esmės. Kaip turi vykti gerai besimokančių studentų vertinimas, Konstitucinis Teismas pasiūlė savo sprendime, kad tai turėtų vykti po kiekvienos sesijos. Tai iš tikrųjų yra nesudėtinga taip pat realizuoti.
Premjere, šiomis dienomis pažymimas Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos mediumas. Kaip Jums Premjere, kaip Vyriausybei per šį laikotarpį sekėsi bendradarbiauti su Prezidente?
Norėčiau pasinaudodamas proga pasveikinti Jos Ekscelenciją Prezidentę su šia data ir taip pat norėčiau pasveikinti visus Lietuvos rinkėjus, kurie prieš daugiau nei porą metų padarė tinkamą pasirinkimą. Su Prezidente tikrai neblogai sutariame ir to rezultatais galime visi kartu pasidžiaugti. Tiek ieškant tinkamų sprendimų, reikalingų suvaldyti ekonomikos ir finansų pasaulinės krizės poveikius Lietuvai, tiek sprendžiant energetikos reikalus, tiek siekiant apvalyti Lietuvą nuo korupcijos apraiškų, ar teisėsaugoj, ar politinėse partijose, ar galų gale ir suvaldant tokią krizę, kaip „Snoro“ banko krizė. Mūsų supratimas, kokių veiksmų reikia imtis ir kaip juos reikia realizuoti, yra pakankamai geras, tinkamas, ir aš tuo tikrai noriu nuoširdžiai pasidžiaugti. Sutariame neblogai. Tai nereiškia, kad mūsų nuomonės absoliučiai visais klausimais būna vienodos – ir diskutuojame, ir ginčijamės, gauname ir kritinių pastabų, bet bendras rezultatas yra tas, kuriuo aš noriu nuoširdžiai pasidžiaugti.
Premjere, interviu pabaigoje norėčiau Jūsų paklausti apie įvykius Vengrijoje, kur prieš keletą savaičių įsigaliojo nauja prieštaringai vertinama Konstitucija, priimta valdančiųjų daugumos balsais. Pasaulio ir Europos Sąjungos politikai sunerimę, kad suvaržomos Vengrijoje Konstitucinio Teismo galios, kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui, baigiasi teismų nepriklausomybė. Koks būtų Jūsų vertinimas šių įvykių Vengrijoje?
Aš tikrai nesiimu kaip nors vertinti.
Ar gali tai pasikartoti Lietuvoje?
Kas pasikartoti? Kad dešinieji turėtų du trečdalius parlamentinės daugumos? Tai aš to visiškai nebijočiau. Vertinti, ar varžoma, ar nevaržoma, aš tikrai nesiimu. Noriu pastebėti, kad Vengrijoj nuo sausio pradžios įsigaliojo naujoji Konstitucija, kurią priėmė demokratiškai išrinktas Vengrijos parlamentas, kuriame dviejų trečdalių daugumą turi dešinieji. Kiek tenka suprasti, tai yra pirmoji Vengrijos Konstitucija, priimta naujaisiais laikais, nes iki šiol vengrai gyveno pagal 1949 metais, dar Stalino laikais, parašytą Konstituciją, kuri tiesiog buvo lopoma ir taisoma. Vengrija šiuo metu pergyvena gana sudėtingą ekonominį laikotarpį, ir šioj vietoj iš tikrųjų galima suprasti tas problemas, kurias tenka spręsti Vengrijos Vyriausybei. Kitus dalykus – Konstitucijos nuostatas, sprendimus atskiruose priimtuose įstatymuose, ar tai būtų susieta su žiniasklaida, ar teismais – aš tikrai nesiimu vertinti, kadangi tikrai nesu su tais įstatymais labai nuosekliai susipažinęs, o, deja, tenka pastebėti, kad labai dažnai yra viešoje erdvėje atkartojami opozicijos kritiniai žodžiai apie tuos priimtus įstatymus. Tai ne visada pakanka vien tiktai žinoti opozicijos kritiką tokiems sprendimams, kad galėtum pasidaryti objektyvią savo išvadą.
2012-01-10 Spaudos tarnyba
