Valė Petkevičienė
Kūrybos, meninės prigimties žmogui jo paties vidinė pajauta – tai įkvėpimas, šauksmas ir klyksmas, nenumaldomas veržimasis išreikšti emociją, būseną, išreikšti ir pateikti savęs suvokimą, grožio ir gėrio sampratą per spalvų pasaulį. Tas pasaulis – beribis tarsi neatrastoji, bauginanti, bet masinanti paslaptimi jūros gelmė ir bekraštis kaip vandenynai.
Gyvenimas – nenuilstantis ieškojimas. Žmogus – talpiausias visatos indas, kuriame kiekvienas atranda savas galaktikas. Todėl nepaliauti ieškoti – verta. Atradimai ne tik stebina ar džiugina, jie padeda žmogui atrasti daugiau laisvės, pajusti grožio sampratą taip, kaip jis mato savo akimis ir jaučia sava širdimi. Amžius tam nėra pavaldus. Svarbiausia, tikėti tuo, ką darai. Tikėti savo paties galimybėmis ir turėti drąsos žengti pirmąjį žingsnį. Šitai, be jokios abejonės, yra labai svarbu ir nelengva. Išdrįsti. Pateikti pirmuosius savo kūrybinius bandymus ne vien sau, bet ir visuomenei. Nesvarbu kokius: pirmąsias eiles, pirmąjį paveikslą, pirmąją knygą, pirmąjį drožinį ar rankdarbį. Kai žengi pirmąjį žingsnį, antrasis atsiranda pats savaime. Juk judėjimas ir yra kiekvieno iš mūsų varomoji jėga, beje, ir istorijos, kurią taipogi kuria žmogus.
Taigi. Apie kūrybą, kuriai buvo lemta išeiti „į žmones“.
Vasario 12 d. Birštono Kurhauze buvo pristatyta Vilijos Čiapaitės jau ne pirmoji tapybos darbų paroda „Prakalbintoji“. Savo kūrybinio kelio pristatyme Vilija rašo, kad jokios profesionalios patirties tapyboje ji neturi. Visi meniniai įgūdžiai ir atradimai – tai gyvenimiškoji patirtis. Nors Vilija ir gimusi Suvalkijoje, tačiau jos atkaklumas siekti profesionalumo tapyboje, būdingas daugiau užsispyrėliškam ir tvirtam žemaičio būdui. Pirmieji Vilijos bandymai prakalbinti akvarelę buvo dar vaikystėje, tačiau didžioji kūrybos Mūza aplankė gyvenimo brandoje. Ir sėkmingai! Akivaizdu, kad Vilijai maga išbandyti įvairias tapymo technikas. Ją vilioja ir grafika, ir akvarelė. Visgi akvarelė, ko gero, labiausiai traukia menininkę. Jos pasirinktoji kryptis: gėlės, žolynai, žydėjimas, dominuoja nuo autorės išėjimo į viešumą su pačia pirmąja paroda. Nedrąsiai akvarelės spalvų dermėje prasiskleidęs žiedas tapo lemtingu Vilijos pasirinkimu kūryboje. Jis suviliojo, užbūrė, pavergė ir galinga nepasotinamo kūrybos troškulio jėga įtraukė į magiškąjį spalvų pasaulį. Pavasarį bundančios gamtos žolynai, sodų, darželio gėlių paletė viliojo išbandyti ir atrasti, teptuku atkartoti gamtos sukurtą grožį. „Kai įsijauti į kūrybos procesą, atrodo, kad bandai prisidėti prie pačios gamtos“, – teigia Vilija. Džiaugiesi, kai procesas pavyksta ir savo kūrinyje jauti palaimą, nušvitimą, įsikūnijimą. Ir, svarbiausia, kad negali sustoti! Vos suspėji realizuoti vieną sumanymą, o kitas – jau tau prieš akis, jau mintyse, jau virpa teptuko potėpiuose.
Vilijos darbai – jos vidinės būsenos išraiška, jos pačios gyvenimo spalvos žieduose, begalė spalvų: labai ryškių, žaismingų, beflirtuojančių viena su kita, besipuikuojančių elegancija, koketuojančių, o kartais ir labai santūrių, susimąsčiusių, kiek liūdnokų. Tačiau vienaip ar kitaip paliečiančių kiekvieno akis, paglostančių žvilgsnį, primenančių kažkada patirtas emocijas. Tapybos darbai, kuriuose gausu gamtos, žydėjimo emocijos, linkę pradžiuginti, praskaidrinti mintis, suteikti šviesos apniukusiai dienai, įžiebti džiaugsmo kibirkštėlę ir šypseną.
Būtent tokios emocijos ir nuotaikos sklidini Vilijos Čiapaitės kūrybos darbai pasitiko lankytojus parodos atidarymo dieną Kurhauze. Nedaugžodžiaujanti autorė labai santūriai pristatė savo kūrybą, tačiau negalėjo praslysti pro akis Vilijos jaudulys, nuoširdi šypsena, kaip padėka už atsilankymą, jai dovanotas gėles ir dėmesį.
Kiekviena parašyta knyga suranda ir savo skaitytoją. Taip ir nutapytas paveikslas atranda savo gerbėją, o dažnai – ir šeimininką. Vilijos darbai atrado savo autorę ir parodė jai kūrybinio kelio kryptį. Šiandien Vilija laiminga ieškodama, kurdama, atrasdama ir įamžindama savo vaizduotės ir minčių įkūnijimą. Autorinės V. Čiapaitės parodos jau apkeliavo Prienų rajono ir Birštono savivaldybę ir toliau tęsia keliones jau po kitas Lietuvos vietoves. Prakalbintasis parodos darbų žydėjimas neša gerą nuotaiką ir džiugią žinią – tikrasis gamtos žydėjimas jau ranka pasiekiamas. O pavasaris džiugus ir kūrėjai Vilijai – kovo viduryje Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius Alytuje oficialiai patvirtins ir suteiks menininkei Tautodailininkės vardą.
Vilijos parodos „Prakalbintoji“ žydėjimo paveikslų įkvėpta, skiriu šį eilėraštį tapybos darbų autorei ir vienam iš parodos paveikslų. Tebus tai ir padėka, ir pastebėjimas o, galbūt, ir įkvėpimas.
VIEŠNIA
Mėlynžiede alyva –
Tu viešnia prie pavasario stalo.
Tu – ąsotis gaivos,
Gurkšnis didžio gyvenimo geismo.
Tu – troškimas žydėti drauge su tavim.
Nesvarbu, pakelėj, prie tvorų,
Ar daržely gėlių,
Ar šlaitely prie Nemuno vingio.
Su tavim – taip gražu!
Su tavim – taip svaigu!
Noris dainą visa krūtine
Apie grožį pavasario traukti.
Kaip diena ir naktis –
Ir žiedų, ir kvapų svaigulys
Kai alyvos pavasarį žydi…
