Rita STANKEVIČIŪTĖ
LR korespondentė Vašingtone
Dar viena keista teorija ar atkapstyta tiesa apie tikrąją Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo kilmę? Praėjus metams po to, kai Manuelis Rosa paskelbė teoriją, jis teigia, jog įrodyti, kad garsiojo keliautojo šaknys lietuviškos, užtektų atlikti palaikų DNR tyrimą.
„Ar ne keista, kad Vilniaus herbe vaizduojamas būtent šv.Kristupas (Kristoforas)?” – šyptelėjo penkiasdešimtmetis portugalas, besdamas pirštu į paralelę.
Nors M.Rosa nėra istorikas, o Duke’o universitete JAV dirba informacinių technologijų srityje, jis dvidešimt metų praleido tyrinėdamas K.Kolumbo gyvenimo istoriją, kurią gaubia daugiau paslapčių, nei galima įsivaizduoti.
Į Vilnių atvedė užuominos
Kai Amerikos italai kasmet triukšmingai švenčia Kolumbo dieną, M.Rosa šypsosi.
„Italai nesigilina į istoriją, – „Lietuvos rytui” sakė knygos „Kolumbas: nepapasakota istorija” („Colon. La Historia Nunca Contada”) autorius. – Man nepatinka, kai meluojama. Todėl kai pasakojama, kad K.Kolumbas esą buvo neturtingas atvykėlis iš Genujos, kuris vedė kilmingą Portugalijos moterį, negaliu ramiai sėdėti.”
Prieš dešimt metų tyrinėjimai M.Rosą atvedė ir į Lietuvą. Tuomet jis dar nebuvo atradęs gijos, siejančios K.Kolumbą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Jogaila. Tačiau užuominų jau turėjo.
„Vilniuje nuėjau į keletą muziejų, bet dar nenujaučiau, jog galų gale paaiškės, kad K.Kolumbo tėvas buvo Vladislovas III”, – pasakojo M.Rosa.
Nesurišti istorijos galai
Šis tyrinėtojas knygoje aprašė savo teoriją, kad žmogus, atradęs Ameriką, nebuvo nei italas, nei ispanas, o Jogailos anūkas – šio valdovo sūnaus Vladislovo III sūnus, slėpęs savo kilmę, kad apsaugotų tėvą.
Juk oficialiai buvo manoma, kad Vladislovas Jogailaitis žuvo Varnos mūšyje, nors jo kūnas niekada nebuvo rastas. M.Rosa teigia, kad šis Lenkijos karalius tuomet iš tiesų pabėgo ir slapstėsi Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje, kur ir gimė K.Kolumbas.
– Manueli, jūsų knyga pasirodė prieš metus, tačiau kol kas reakcija buvo labiau skeptiška nei pritarianti. Kodėl? – „Lietuvos rytas” paklausė šios ginčytinos teorijos autoriaus.
– Reakcija yra dvejopa. Tie, kurie jaučia, kad kažkas Kolumbo istorijoje yra neteisinga, skaito knygą palankiai nusiteikę. Bet yra žmonių, kurie neabejoja dabar pripažįstamos K.Kolumbo istorijos teisingumu, todėl bet kokią kitą nuomonę vadina išsigalvojimu net nepradėję nagrinėti faktų.
O tiesa yra tai, kad išsigalvota yra visa oficialioji K.Kolumbo istorija, pasakojanti, kad jis gimė neturtingoje Genujos vilnos perdirbėjo šeimoje. Juk daugybė mokslininkų žino, kad šios versijos galai nesueina.
Mano tyrimas sujungė dėlionę į vientisą logišką paveikslą.
Tik apsimetė, kad yra Indijoje
– Amerikos italai kiekvienų metų spalį griausmingai švenčia Kolumbo dieną.
Niujorke vyksta didžiulis paradas, prisideda ir kiti miestai.
Jūsų teorija apie visai neitališką Amerikos atradėjo kilmę to nepakeitė. Kaip stebite šiuos renginius?
– Mane tai pralinksmina, kaip ir daugybė televizijos laidų ir dokumentinių filmų, pasakojančių neteisybę.
Pavyzdžiui, nuolat aiškinama, kad K.Kolumbas, plaukdamas į ekspediciją, pasiklydo. Esą jis Ameriką palaikė Indija.
Tačiau tai netiesa! Užtenka paskaityti jo dienoraščius, jog suprastum, kad K.Kolumbas puikiai žinojo, kur yra.
1494-aisiais K.Kolumbas, būdamas Haityje, savo dienoraštyje aprašė Mėnulio užtemimą. Jis aiškiai užrašė, kad tuo metu buvo nutolęs penkiomis laiko juostomis į vakarus nuo Ispanijos.
Tai kaip galima teigti, jog jis manė, kad yra Indijoje, kai visa Europa dar nuo 150-ųjų žinojo, kad Indija nutolusi devyniomis laiko juostomis į rytus nuo Ispanijos?
Kadangi K.Kolumbas buvo portugalų siųstas šnipas, jo tikslas buvo Ispanijos laivus nusiųsti kuo toliau nuo Indijos.
Jis buvo puikus melagis ir sugebėjo visus įtikinti, kad Amerika – tai Indija.
– Kodėl iki šiol niekas apie tai nesusimąstė ir nebandė įrodyti?
– Geras klausimas. Juk visa informacija yra.
Tiesiog istorikai neranda laiko gilintis. Aš dešimt metų tyrinėjau archyvus, kad įsitikinčiau, jog itališka kilmės istorija – melas.
Dar dešimt metų man reikėjo įrodyti, kad Kolumbo žygis į Ameriką buvo slapta Portugalijos karalystės operacija prieš Ispaniją.
K.Kolumbas slėpė savo tikrąją tapatybę. Gandai, kad jis gimęs Italijoje, jam tiktai padėjo, nors nė vienas jo laiškas ar dokumentas nebuvo parašytas italų kalba.
Italai Genujoje padirbo dokumentus, atvežė į Ispaniją ir visą pasaulį įtikino, kad K.Kolumbas – jų. Dabar istorikai tuo remiasi.
Slėpė pabėgusį tėvą?
– Kaip atsekėte, kad K.Kolumbas turėjo sąsajų su Lenkija ir Lietuva?
– Visi žino, jog K.Kolumbas slėpė savo tėvą. Tačiau iki šiol istorikai klydo manydami, kad jis tai darė dėl prasčiokiškos savo kilmės. Man pavyko atrasti pakankamai įrodymų, kad K.Kolumbas buvo kilmingas.
Patys pagalvokite, kaip gali būti tikra dabartinė istorija: neva šis vilnos audėjas išgyvena laivo katastrofą, į krantą tarsi olimpietis plaukia aštuonias mylias, atsiduria Portugalijoje ir po dvejų metų veda aukštuomenės damą.
Bet juk taip nebūdavo, kad valstietis vestų kilmingą moterį.
Patyrinėjęs senus laiškus ir dokumentus įsitikinau, jog K.Kolumbas buvo iš Portugalijos. Jis rašydavo ispaniškai įmaišydamas portugališkų žodžių.
1493-iaisiais iš savo pirmosios kelionės į Ameriką K.Kolumbas atplaukė ne į Ispaniją, o į Portugaliją.
Savo laiške Portugalijos karalienei jis rašė: „Jūsų šviesybe, turėjau palikti savo žmoną ir vaikus, bet dabar grįžau į savo tėvynę tarnauti jums.”
Tai vienintelė vieta, kur jis yra pavartojęs žodį „tėvynė”. Portugalu jį vadino ir pati karalienė Izabelė. Aš šių faktų neišsigalvojau.
– Tačiau ką tai turi bendra su Lenkijos karaliumi?
– Dėl vieno niekas neabejoja – K.Kolumbas slėpė savo tapatybę. Žinote, kodėl? Todėl, kad turėjo nuslėpti savo tėvo tapatybę!
Dokumentuose rašoma, kad K.Kolumbas gyveno Madeiros saloje. O 1450-aisiais Madeiroje atsirado paslaptingas žmogus, apie kurį visa sala kalbėjo kaip apie Lenkijos karalių Vladislovą, dingusį Varnos mūšyje su turkais.
Nors kai kur teigiama, kad jis žuvo, kūnas niekada nebuvo rastas. Apie tai Madeiroje buvo kalbama dar labai ilgai, netgi iki XVIII amžiaus.
Maždaug prieš 50 metų Kryžiuočių ordino archyvuose buvo atrastas ir vieno vienuolio laiškas, rašytas 1472-aisiais, kuriame teigiama, kad Madeiroje gyvena karalius iš germanų žemių – tuomet jos apėmė ir Vokietiją, ir Lenkiją, ir Bohemiją.
Dabar aiškinama, kad laiškas – padirbtas, tačiau aš taip nemanau. Dažniausiai laiškai padirbami nebent tam, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Tad kodėl apie šį laišką nebuvo žinoma šešis šimtus metų?
Be to, 1720-aisiais vienas genealogas teigė, kad savo akimis matė dokumentus, įrodančius, kad Madeiroje tikrai gyveno karalius Vladislovas.
Norėjo ištirti gyvą palikuonį
– Kad galėtumėte įrodyti savo teoriją, ketinote kreiptis į Vavelio katedrą Krokuvoje, kad gautumėte leidimą ištirti Jogailos palaikus ir taip įrodyti, kad jis buvo K.Kolumbo senelis. Ar tai padarėte?
– Dar ne. Tačiau neatsisakau minties atlikti Jogailos ir K.Kolumbo palaikų Sevilijoje DNR tyrimus. Tik manau, kad pirmiausia daugiau žmonių turi perskaityti mano knygą ir susipažinti su surinktais įrodymais.
Nesinori knistis kauluose perniek. Bet vos tiktai daugiau žmonių patikės mano versija, tyrimą reikėtų atlikti. Esu įsitikinęs – jų DNR atitiktų.
Gaila, kad tokiame tyrime atsisakė dalyvauti vienintelis Lietuvos kunigaikščių palikuonis Paulas Sanguszko, kuris gyvena Brazilijoje (šis 38 metų kunigaikštis yra Jogailos brolio Teodoro palikuonis, lietuviškai vadinamas Pauliumi Sanguška. – Red.).
Bet manau, kad gal po dešimties metų mano teorija bus įrodyta pasitelkus DNR tyrimus.
Istorikai neieško tiesos?
– Pasakojote, kad kanalas „National Geographic” domėjosi galimybe parengti dokumentinę laidą remiantis jūsų atradimais. Ar šis projektas juda į priekį?
– Taip, prodiuseriai domisi, ieškoma finansavimo, rašomas scenarijus. Tačiau kol kas filmavimas neprasidėjo.
– Nesate mokslininkas. Gal todėl jūsų teorija dėl K.Kolumbo kilmės nesulaukė tinkamo dėmesio?
– Taip, nesu istorikas. Jei būčiau, mano teorija jau dabar būtų dėstoma mokyklose.
Bet savo tyrimą atlikau moksliškai ir kiekvienam teiginiui pateikiau įrodymus. Daug keliavau ir ieškojau originalių dokumentų, o ne rėmiausi kieno nors jau aprašytais teiginiais, kaip daro daugybė istorikų.
Gaunu laiškų ir iš akademikų, kurie teigia, kad sutinka su mano teorija. O tai, kad kiti atsisako skaityti mano knygą tik todėl, kad neturiu istorijos mokslų daktaro laipsnio, parodo jų požiūrį.
Džiaugiuosi, kad nesu toje sistemoje, nes jei būčiau, turbūt kaip ir kiti niekada nebūčiau dvidešimt metų ieškojęs tiesos.
Pradžia – keistas faktas knygoje
Manuelis Rosa yra gimęs Azorų salose, bet būdamas dvylikos metų su šeima persikėlė į JAV, kur dabar dirba Duke’o universitete.
Jis susidomėjo paslaptinga K.Kolumbo gyvenimo istorija, kai 1991-aisiais vertė portugališką knygą apie Amerikos atradėją. Jam užkliuvo faktas, kad šis neva nekilmingas italas 1479-aisiais vedė Portugalijos aukštuomenės damą.
Dvidešimt metų M.Rosa tyrinėjo viduramžių dokumentus Portugalijos, Ispanijos, Dominikos Respublikos, Lenkijos archyvuose bandydamas sužinoti tikrąją K.Kolumbo kilmę.
M.Rosa yra parašęs tris knygas apie K.Kolumbo gyvenimą slepiant savo tapatybę. Paskutinė – „Kolumbas: nepapasakota istorija” („Colon. La Historia Nunca Contada”) pernai išleista Ispanijoje, pavasarį pasirodys Lenkijoje, bet JAV ir Lietuvos leidėjai ja kol kas nesusidomėjo.
