Vilija Čiapaitė
Prienų kraštas yra ypatingas, nes čia gimė, mokėsi ąžuolai, kuriais mes didžiuojamės. Prieš 94-rius metus kovo dešimtąją gimė poetas Justinas Marcinkevičius. Tik Dievas žinojo, kad jis savo eilėmis apdainuos ne tik savo gimtąjį kraštą, bet ir Tėvynę Lietuvą, nuklys į istorinius labirintus. Ne veltui mes jį vadiname „Mūsų Marcinkevičius“, nes jo eilėse mes atrandame lietuvišką žodį, tėviškės grožį, žilagalvio Nemuno mėlį, motušės meilę, tėvužio tvirtą vyrišką delną… Tai mus tarsi sujungia, priverčia pasijusti tvirtais, turinčiais stuburą lietuviais. Nors jo jau nėra, tačiau jį visada jaučiame šalia. Jo tylus buvimas mums yra svarbus, neatsiejama gyvenimo dalis…
Kovo 10-ąją Prienų kultūros ir laisvalaikio centre susirinko gausus būrys žmonių į poeto Justino Marcinkevičiaus 94-osioms gimimo metinėms skirtą renginį „Diena su Justinu…“
Būtent šią dieną susirinkusiųjų laukė staigmena, kuri būtų poetą nustebinusi, o gal ir pradžiuginusi.
Į renginį atvyko gausus būrys Prienų rajono savivaldybės Tarybos narių, prieniškių, svečių iš visos Lietuvos. Be abejo, čia su visais prisiminė poetą ir jo anūkė dr. Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, viena iš Justino Marcinkevičiaus raštų rengėjų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros 3 kurso studentai, studijos „Gal meno?“ skaitovai ir su koncertine programa „Tavo paukštis ir šauksmas“ Vilniaus dainos mylėtojų klubo mišrus choras ALUMNI VILNENSES (vad. Algimantas Kriūnas).
Justinui Marcinkevičiui atminti buvo pristatyta LLTI leidyklos naujiena – projektas „Justinas Marcinkevičius, Raštai, 10 tomų“. Viena iš raštų rengėjų – poeto anūkė, humanitarinių mokslų daktarė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Kaip pristatymo metu jis paminėjo, buvo planuoti 9 raštų tomai, tačiau atsirado daug medžiagos, kuriai atiteko ir dešimtasis tomas.
Viso renginio metu skambėjo dainos Justino Marcinkevičiaus eilėmis. Daug eilių skaitė studentai. Tai buvo labai jautru. Vakaras buvo dvasiškai turtingas ir įsimintinas. Juk mūsų Marcinkevičius buvo su mumis ir džiaugėsi, jog esame kartu, kaip vienas kumštis.
