Vilija Čiapaitė
Laikas taip pakoregavo, jog tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2020“ pavėluotai atpūškavo į Lietuvą. Pasidarbavo koronavirusas, o gal dar kitokie veiksniai. Ir nieko čia nepadarysi. Bet dėl to noras neužgeso tiems, kurie turi lakią vaizduotę, aštrią plunksną, kurie savo mintis, savo vidinio pasaulio grožį, nuoskaudas, mintis išlieja eilėmis, proza, posakiais, sakiniais.
Šilavoto davatkynas ir poezija
Nuostabus gamtos kampelis, kur it lietaus ištroškę grybukai stiebiasi Šilavoto Davatkyno trobelės ir galvas lenkiantys gėlių žiedai, sulaukė šių metų tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2020“ dalyvių, kurių eilutėmis sugulusi kūryba džiugina skaitytojus.
Į šią magišką aplinką puikiai įsilieja kiekvienas. Šį kartą į Davatkyną atvykoTadas Žvirinskis, poetas, farmacininkas, Ramunė Brundzaitė, kuri ne tik kuria, bet ir vertėjauja iš italų kalbos, estė Berit Kaschan, kurios nuostabias eiles vertė Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė, ir mūsų kraštietė poetė Aldona Ruseckaitė. Kaip ir dera mūsų kraštietei, rašytoja šį kartą iki širdies gelmių sujaudino skaitydama mirusio brolio laiško eilutes ir įsigilinusi jautriai jas užbaigė savo mintimis. Ansamblis iš Balbieriškio savo dainomis praskaidrino nuotaiką, o Danguolės Lincevičienės dovanos pradžiugino svečius.
Arūno Aleknavičiaus fotografijų paroda
Arūnas Aleknavičius dažnai stebina savo fotografijomis, kuriose užfiksuoti vaizdai Austrijoje, Čekijoje, Norvegijoje. Vien tik pamačius kai kurias nuotraukas net užima kvapą. Ir tuomet mintyse nusistebi, kad gamta ir sąlytis su ja gali džiuginti, stebinti. Tai akimirkos, kurias įamžino Arūnas, keliaudamas ir savo fotografo akimis mums parodydamas, jog visur gyvena žmonės, visur stulbinantis gamtos grožis, visur gali atrasti mūsų žemės perlų. O fotografijos – tai tų perlų suvėrimas į vieną vėrinį ir pateiktas mums.
