Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius po apsilankymo pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę pažėrė eilinių pažadų ir dar kokių – net 100 mln. litų mažųjų savivaldybių šilumos ūkiams. Žarstydamas pažadus, sugebėjo pridurti, jog minėtos lėšos turėtų būti nukreiptos į tas savivaldybes, kurios gerai valdo šilumos ūkius.
Atrodo, premjeras taip supyko ant Vilniaus mero, kad dabar ir kitos savivaldybės, kuriose šilumos kainos didelės, nesulauks Vyriausybės palaikymo. Tačiau žaisdamas su savivaldybių vadovais A. Kubilius visiškai pamiršo, kad savivaldybėse nuo aukštų kainų kenčia ne vadovai, o tų savivaldybių gyventojai.
Apie kokį tiesioginį valdymą gali kalbėti premjeras, jei pats nesusitvarko su savo tiesioginėmis pareigomis? Piliečiai bėga į užsienį, kaimai naikinami, gyventojai verčiami būti įkaitais sveikatos ir švietimo reformų, o tai vyksta todėl, kad premjeras su savo komanda bando valdyti valstybę kaip eilinę UAB. Ir tai dar klausimas: ar sugebėtų kokią nors UAB tinkamai valdyti?
