Sekmadienį Lietuvos žmonės rinko Prezidentą ir kol kas neišrinko, bet užtat tapo žinomi du kandidatai iš 7, kurie antrajame rinkimų ture, kartu su rinkimais į Europarlamentą, kovos tapti Daukanto aikštės šeimininku.
Tai dabartinė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, surinkusi 45,89% dalyvavusių rinkimuose rinkėjų balsų, ir socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, kuris į savo pusę patraukė 13,63% atėjusių balsuoti. Tiesa, socialdemokratui ilgą laiką ant kulnų lipo darbiečių kandidatas Artūras Paulauskas (12,02%), bet didieji miestai kelią į antrąjį etapą atvėrė Z. Balčyčiui.
Mūsų krašte pirmajame rinkimų ture favorite buvo dabartinė šalies vadovė. Birštono rinkimų apygardoje jai pasitikėjimą išreiškė 49,99% atėjusių į rinkimus rinkėjų, Prienų rajono apygardoje – 50,99%.
Kiti rinkimų prizininkai mūsų krašte pasirodė skirtingai. Birštono apygardoje socialdemokratas Z. Balčytis surinko 20,93% rinkėjų balsų, o jo pagrindinis oponentas A. Paulauskas – 10,86%. Prienų rajono apygardoje abiejų kandidatų statistika buvo panaši, bet antras po D. Grybauskaitės liko A. Paulauskas (14,46%), aplenkęs Z. Balčytį 0,14 procento (14,32%).
Įvertinti rinkimų rezultatus ir pasidalinti įžvalgomis su portalo kvitrina.com skaitytojais sutiko LSDP Prienų skyriaus pirmininkas Alvydas Vaicekauskas, Darbo partijos Prienų skyriaus pirmininkė Rima Zablackienė, LSDP Birštono skyriaus pavaduotojas Vytas Kederys bei konservatorius Kęstutis Palionis.
V. Kederys, paklaustas, ar ne per mažai balsų Birštono savivaldybėje, kurioje socialdemokratų įtaka didžiulė, gavo jų partijos kandidatas Z. Balčytis, atsakė, jog lyginant su šalies vidurkiu, rezultatai Birštono apygardoje atrodo tikrai solidžiai (Z. Balčytis Birštono apygardoje gavo 20,93% rinkėjų balsų). Pasak V. Kederio, rinkimų rezultatai apygardoje atspindi Z. Balčyčio reitingus iki rinkimų, o ir jie žymiai aukštesni negu šalies vidurkis. Socialdemokratas pripažino, jog surinkti daugiau balsų Z. Balčyčiui sutrukdė galimai per trumpas rinkiminės agitacijos laikas bei jo darbas ne Lietuvoje, nes lietuviai daugiau pasitiki tais, kurie visuomenei labiau žinomi. Bet, pasak įtakingo kurorto socialdemokrato, antroji vieta nėra blogai ir išlieka šansas kovoti dėl Prezidento posto.
V. Kederys nemano, jog Prezidento rinkimų rezultatai gali turėti įtakos jėgų išsidėstymui jau kitais metais vyksiančiuose rinkimuose į savivaldybės Tarybą, nes tada bus renkami gerai pažįstami žmonės, ir bus vertinami jų geri darbai ne tik prieš rinkimus, bet ir per visą kadenciją.
Prienų socialdemokratų lyderis A. Vaicekauskas pripažino, jog rinkimų rezultatai apygardoje, kai pralaimėta ir Darbo partijos kandidatui Artūrui Paulauskui, tikrai nedžiugina, bet ir ankstesniuose Prezidento rinkimuose rezultatai nebūdavo geri. Pasak socialdemokrato, rezultatams įtaką darė ir tas faktas, jog rajono pakraščiuose, kurie patenka į Kauno zoną, gan stiprus konservatorių elektoratas. A. Vaicekausko manymu, Z. Balčyčio rezultatai rajone neišsiskyrė iš rezultatų kitose savivaldybėse, todėl smerkti socialdemokratų rinkėjus neverta.
Socialdemokratas nepriėmė kritikos, kad jo partija praranda įtaką rajone ir užleidžia iniciatyvą darbiečiams. Anot A. Vaicekausko, nereikia tapatinti Prezidento ar kitų rinkimų su rinkimais į savivaldybės Tarybą, nes, renkant vietinę valdžią, balsuojama už gerai žinomus žmones ir todėl rezultatai būna kitokie.
A. Vaicekauskas teigė, jog antrajame Prezidento rinkimų ture situacija gali keistis kardinaliai, o kaip – pamatysime po dviejų savaičių.
Darbietė Rima Zablackienė įsitikinusi, jog A. Paulausko rezultatai Prienų rajono apygardoje džiugina, nes gerai padirbėjo pats kandidatas, o ir skyriaus nariai pasistengė jį teigiamai pristatyti rinkėjams. Tiesa, darbietė nebuvo linkusi teigti, jog A. Paulausko sėkmė rajone reiškia, kad per rinkimus į savivaldybės Tarybą socialdemokratai bus nukarūnuoti. Pasak R. Zablackienės, „neturime iliuzijų, kad surinksime daugiausiai balsų, bet dėsninga, jog po kiekvienų rinkimų mūsų populiarumas didėja“.
Konservatorius Kęstutis Palionis, kuris save vadina eiliniu TS-LKD nariu, paklaustas, ar Prienų skyriaus nariai balsavo už N. Puteikį, nes jis rajone turėjo nemažą pasisekimą, atsakė, jog palaikymas galėjo būti, bet didžiausia dalis konservatorių elektorato balsavo už D. Grybauskaitė, nes tai įrodo rinkimų rezultatai.
Tiesa, K. Palionis nepraleido galimybės „įkąsti“ socialdemokratams, paminėdamas, kad jų kandidatas surinko taip mažai balsų, nors partija turi sukūrusi galingą partinį tinklą.
Ką nekalbėtų įvairių partijų atstovai, bet Prezidento rinkimų balsavimo rezultatai verčia susimąstyti. Ieškant priežasčių, kodėl dauguma kandidatų regionuose gavo gan mažai balsų, toli eiti nereikia. Tik reikia prisiminti, kaip jie vykdė priešrinkiminę kampaniją. Tiesa, reikia pasakyti, nebuvo jokios. Teisūs tie, kurie savo apsisprendimą balsuoti už dabartinę šalies vadovę grindė tuo, kad apie kitų kandidatų nuveiktus darbus beveik nieko nežinojo.